Gerbdami Lietuvos Respublikos konstitucines vertybes ir siekdami užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę, puoselėjame valstybinės kalbos vartojimą visose viešojo gyvenimo srityse. Valstybinė kalba užtikrina lygias galimybes visiems gyventojams gauti tikslią informaciją ir kokybišką aptarnavimą. Lietuvoje pareigą vartoti valstybinę kalbą nustato teisės aktai. Svarbu suprasti, kad šie reikalavimai galioja ne asmeniniam bendravimui, o viešajam gyvenimui: darbui, paslaugoms ir valstybės valdymui. Puoselėdami valstybinę kalbą, mes skatiname kalbinę integraciją, kuri užtikrina, kad visi mūsų savivaldybės gyventojai, nepriklausomai nuo jų kilmės, turėtų vienodas galimybes kurti savo ateitį, suprasti savo teises ir pareigas bei sėkmingai bendradarbiauti.
Kviečiame susipažinti su kalbos mokėjimo reikalavimais, kurie padeda kurti profesinę sėkmę ir abipuse pagarba grįstą bendravimą.
Valstybinės kalbos privalomą mokėjimą Lietuvoje reglamentuoja:
- Konstitucijos 14 straipsnis (Valstybinė kalba – lietuvių kalba),
- Valstybinės kalbos įstatymas,
- Vartotojų teisių apsaugos įstatymas,
- Vyriausybės nutarimas Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“
Kas privalo mokėti valstybinę kalbą?
Lietuvių kalbos mokėjimo lygiai taikomi užsienio lietuviams ir užsieniečiams, siekiantiems, kad jų lietuvių kalbos žinios būtų įvertintos ir įteisintos.
Pagal galiojančius teisės aktus, mokėti lietuvių kalbą privalo asmenys, kurie savo darbe tiesiogiai bendrauja su gyventojais arba rengia oficialius dokumentus. Tai apima:
- Paslaugų teikėjus ir prekybininkus: pardavėjus, padavėjus, vairuotojus, kurjerius, grožio specialistus ir kitus asmenis, aptarnaujančius klientus.
- Viešojo sektoriaus darbuotojus: švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros bei valstybės institucijų specialistus ir vadovus.
- Darbdavius: įmonių vadovai privalo užtikrinti, kad jų darbuotojai, tiesiogiai bendraujantys su klientais, mokėtų valstybinę kalbą reikiamu lygiu.
Kalbos mokėjimo kategorijos ir lygiai
Reikalaujamas kalbos mokėjimo lygis priklauso nuo einamų pareigų ir atsakomybės. Išskiriamos trys pagrindinės valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos ir šeši lygiai:
| Kategorija (lygis) | Kam taikoma? |
| Bazinė (A1) | Užsieniečiams paslaugų ir prekybos sektoriuje pirmuosius 2 metus nuo teisės gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo ir užsieniečiams, turintiems leidimą dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje. |
| I (A2) | Paslaugų teikimo, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams, jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su asmenimis ir (ar) pildyti tipinių dokumentų formas (vairuotojai, rūbininkai, padavėjai, pardavėjai ir kiti prekybos darbuotojai, kiti ūkines ar technines funkcijas atliekantys darbuotojai ir panašiai). |
| II (B1) | Švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, kuriems būtinas ne aukštesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki 2009 m. įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 m. įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, jeigu jie darbo reikalais turi nuolat bendrauti su asmenimis ir (ar) pildyti tipinių dokumentų formas (išskyrus mokytojus, ugdančius valstybine kalba). |
| III (ne žemesnis kaip B2, C1 / C2) | Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovams, valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, kuriems būtinas aukštasis universitetinis arba lygiavertis išsilavinimas, valstybine kalba ugdantiems mokytojams, aviacijos specialistams, užtikrinantiems skrydžių saugą (skrydžių vadovams ir orlaivių įguloms), jūrų ir vidaus vandenų transporto specialistams, atsakingiems už krovinių ar keleivių ir bagažo vežimą (laivų, vežančių keleivius ir (ar) krovinius į (iš) Lietuvos Respublikos jūrų uostus (uostų), kapitonams arba bent vienam iš tokių laivų kapitonų padėjėjų, uostų kapitonams, locmanams), ir panašiai. |
PASTABA. Praėjus dvejų metų terminui ir toliau norint dirbti Lietuvoje paslaugų ir prekybos sektoriuje, reikės mokėti valstybinę kalbą A2 lygiu.
Lietuvių kalbos kursų baigimo pažymėjimas neprilygsta valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimui. Baigus lietuvių kalbos kursus turi būti laikomas egzaminas.
Atkreipiame dėmesį !
Nuo 2026 m. sausio 1 d. visi tiesiogiai parduodantys prekes ir teikiantys paslaugas turės mokėti valstybinę kalbą. Valstybinės kalbos įstatymo 71 straipsnyje nurodoma, kad informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas turės būti teikiama valstybine kalba. Tai reiškia, kad prekes parduodantys ar paslaugas teikiantys ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys privalės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu.
„71 straipsnis.
Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes ir (ar) paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, išskyrus Lietuvos Respublikoje laikinai prekes parduodančius fizinius asmenis ir fizinius asmenis, kurie prekių pardavimo veikla nesiverčia nuolat, užtikrina tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu. Išimtys gali būti taikomos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme numatytais atvejais, kai reikalavimas mokėti valstybinę kalbą laikomas nepagrįstu teisės dirbti ribojimu.“
Išimtis
Užsieniečiams, kuriems yra suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, įdarbinti ir (ar) dirbti savarankiškai valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos. Į šią kategoriją patenka nuo karo pabėgę ukrainiečiai.
Kur kreiptis?
Registracija į egzaminus vykdoma Nacionalinės švietimo agentūros e. paslaugų sistemoje https://www.nsa.smsm.lt/for-foreigners/registracija-i-egzaminus/.
Bazinių mokyklų, kuriose vyksta egzaminai, sąrašą rasite https://vki.lrv.lt/public/canonical/1757929459/983/S%C4%85ra%C5%A1as.pdf.
2026 m. egzaminų tvarkaraštį rasite https://www.nsa.smsm.lt/wp-content/uploads/2025/06/LKNL_2026m_egzaminu_tvarkarastis_2025-10-21.pdf.
