Iš viso rezultatų:

Aplinkosauginis švietimas

Nuorodos į įvairią informaciją apie atliekų tvarkymą, rūšiavimą, švietimą aplinkosauginėmis temomis

Šį video sukūrėm, kad per trumpą laiką ( ~ 11 min), galima būtų daugiau sužinoti apie atliekų tvarkymo sistemą:

https://www.youtube.com/watch?v=iTne8ChTfaE&t=309s

Socialinių tinklų informacija:

Atliekų kultūra Youtobe:

https://www.youtube.com/channel/UCYJvl91v6Pr5nkp2qqv8nTw/videos

https://www.youtube.com/channel/UCYJvl91v6Pr5nkp2qqv8nTw/featured

Atliekų kultūra Facebook

https://www.facebook.com/atliekukultura/

Atliekų kultūra Instagram:

https://www.instagram.com/atlieku_kultura/

Šioje skiltyje daug straipsnių įvairiausiomis temomis:

https://www.delfi.lt/projektai/atlieku-kultura/

Skelbiame ir Atliekų kultūros Rūšiavimo indeksus

https://www.atliekukultura.lt/rusiavimo-indeksai/

Svetainė Stotelės DĖK‘ui https://www.stoteledekui.lt/

Ši svetainė sukurta Atliekų kultūros Egzaminui

Atliekų kultūra Egzamino svetainė

https://www.delfi.lt/apps/ak-egzaminas/


Rūšiavimas ofise: 4 principai, kurie organizacijai padės laikytis tvarumo

Jei namuose rūšiuojantys atliekas teigia 9 iš 10 gyventojų, atliekų rūšiavimas darbo aplinkoje tebekelia iššūkių. Dalyje organizacijų iki šiol yra neįdiegta rūšiavimo infrastruktūra. Kitur tvarumo principams priešinasi kolegos, iš tingulio ar nežinojimo plastiko pakuotes metantys kartu su organinėmis šiukšlėmis. VšĮ „Gamtos ateitis“ ekspertai dalijasi, kaip rūšiavimą paversti visos darbo komandos įgūdžiais.

Tvirtas organizacijos apsisprendimas

VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė sako, jog rūšiavimas prigyja organizacijoje tuomet, kai darbuotojai mato, jog tai – ne vienadienė iniciatyva ar prie organizacijos kultūros „pritemptas“ projektas.

„Darbuotojai nori tikrumo, jie nori žinoti, jog tvarumas – tai ne vartotojų išreikalauta ar vieno iš vadovų sumanyta iniciatyva, kuri užges, kai tik organizacijai atsiras svarbesnių užduočių. Atliekų rūšiavimas prigis darbo aplinkoje tuomet, kai tai taps organiška visos įmonės kultūros dalimi. Tai reiškia, jog pastačius rūšiavimo šiukšliadėžes, žmonių įgūdžiai savaime nesikeis. Organizacija turi kvėpuoti tvarumo idėjomis – tiek tiesioginėje jos veikloje, tiek administracinėse funkcijose“, – dalijasi D. Ramanauskaitė.

Darbuotojų įgūdžiams įtaką darys tik tokie organizacijos veiksmai, kurie aiškiai rodys, kad tvarumo idėjos į įmonę atėjo ilgam. D. Ramanauskaitė priduria, kad dalį darbuotojų tai įkvėps pokyčiams, o kiti, matydami, kad nėra kitos išeities, prie jų prisitaikys.

Emociškai motyvuojanti ir įtraukianti kultūra

Nors esame linkę manyti, kad visus sprendimus priimame racionaliai, iš tiesų sprendimų priėmimo procesas yra atvirkštinis: apsisprendžiame vedini emocijų ir jausmų, ir vėliau tuos sprendimus patys sau pateisiname racionaliais argumentais.

„Tai paaiškina, kokia turi būti organizacijos komunikacija darbuotojams apie atliekų rūšiavimą. Argumentai apie plastiko salas vandenynuose nebus paveikūs tol, kol nebus apjungti su emocine žinute. Tokios komunikacijos ruošimas reikalauja įdirbio ir organizacijos kultūros pažinimo. Žinodami, kuo ir kaip kasdien gyvena darbuotojai – tiek darbe, tiek namuose – galime į juos kreiptis žinutėmis, kurios juos įtraukia asmeniškai“, – iš patirties sako VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė.

Teigiamų emocijų keliantį asmeninį įsitraukimą galima sukurti kviečiant darbuotojus dalintis idėjomis savo idėjomis. Tokią praktiką taikančių organizacijų pavyzdžiai rodo, jog žmonės siūlo praktiškas ir lengvai įgyvendinimas idėjas. Pavyzdžiui, vietoj popierinių rankšluosčių virtuvėlėje naudoti medvilninius, naudotis daugkartiniais kelioniniais puodeliais komandiruotėse ar pakartotinai naudoti atspausdintus popieriaus lapus.

  1. Ramanauskaitė priduria, kad vienas iš VšĮ „Gamtos ateitis“ klientų yra įsteigęs fondą darbuotojų idėjų įgyvendinimui. Darbuotojai kasmet teikia idėjas, planuoja jų įgyvendinimą ir konkuruoja teigdami idėjas fondui.

Nusiteikimas tobulėti ir pilotinių projektų taikymas

Kitas svarbus veiksnys, diegiant tvarumo principus – tai nusiteikimas, jog nebūtinai pavyks iš pirmo karto. Kol bus atrastas organizacijai tinkantis tvarių darbo principų receptas, teks eksperimentuoti, klysti ir pradėti iš naujo.

„Todėl geriausia, jei organizacija, apsisprendusi funkcionuoti tvariai, imtųsi pilotinių projektų. Pavyzdžiui, atliekų rūšiavimą įdiegtų viename padalinyje konkrečiam laikotarpiui. Tai padėtų surinkti grįžtamąjį ryšį iš darbuotojų ir pagal jį patobulinti rūšiavimo infrastruktūros bei kultūros diegimą visoje organizacijoje. Šiuo atveju yra svarbi ir kita pilotinio projekto pusė – darbuotojai yra asmeniškai įtraukiami į visos organizacijos kultūros kūrimą. Juos tai stipriau motyvuoja. Gali būti, kad projekto metu išsigrynins ir tie darbuotojai, kurie gali tapti rūšiavimo „advokatais“ savo darbo komandose“, – priduria Diana Ramanauskaitė.

Rūšiavimo žaidybinimas

Tvarumo ekspertai yra nustatę, kad atliekų rinkimo ir perdirbimo procese pritaikę žaidybinius (angl. gamification) principus, galime tikėtis triskart didesnio žmonių įsitraukimo. Žaidybiniai sprendimai sukuria trūkstamą grandį – sąsają tarp faktų žinojimo ir iš to kylančią elgseną. Kitaip tariant, jie sukuria emociją ar jausmą, kuris žmogų paskatina elgsenos pokyčiui.

„Pagrindinė priežastis, kodėl ofise, kuriame jau yra rūšiavimo infrastruktūra, darbuotojas sausainių pakelio neišmes į popieriaus atliekų konteinerį, yra paskatinimo stoka. Kai mes atliekame teisingą, bet pastangų reikalaujantį veiksmą, tikimės kitų įvertinimo. Psichologai teigia, jog už mūsų motyvaciją atsako seniausiai susiformavusios smegenų dalys, kurios impulsyviai reaguoja į akimirksniu patiriamą pasitenkinimą. Tad paprastai kalbant, rūšiuojantiems darbuotojams reikia nematerialių „prizų“, šypsosi D. Ramanauskaitė.

Tą patvirtina ir mokslas: nors iki šiol ieškoma atsakymų, kaip žmones įtraukti į reguliarų atliekų rūšiavimą, mokslininkai teigia, kad neišsiversime be grįžtamojo ryšio, apdovanojimo ir pasiekimų skaičiavimo.

VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė priduria, kad rūšiavimo įžaidybinimas organizacijoje priklauso nuo jos kultūros, poreikių ir išradingumo. Ji dalijasi keliais pavyzdžiais: ofise suburti dėl rūšiavimo rungtyniaujančias komandas, aktyviausias iš jų apdovanoti įdomia veikla ar bendrais penktadienio pusryčiais.

VšĮ „Gamtos ateitis“ patarimai tvariam ir atliekas rūšiuojančiam biurui

  1. Naudokitės daugkartinio naudojimo kavos puodeliais tuomet, kai kavą įsigyjate išsinešimui;
  2. Pamėginkite daugkartinio naudojimo dėžutes pietums, kuriuos įsigyjate išsinešimui;
  3. Rodykite pavyzdį kolegoms ir pakartotinai spausdinkite ant jau atspausdintų lapų;
  4. Prie rūšiavimo konteinerių pakabinkite kuo aiškesnes instrukcijas dėl rūšiuojamų pakuočių;
  5. Pasirūpinkite konteineriais, ant kurių sienelių atliekų tvarkytojas pateikė rūšiavimo instrukciją;
  6. Dalinkitės gerąja praktika su kolegomis, tarkitės, kur mesti rečiau pasitaikančias pakuotes – taip visi mokysitės naujų įgūdžių;
  7. Jeigu turite nerūpestingus kolegas, kurie nesirūpina tvarka ir rūšiavimu, nustebinkite juos sutvarkydami jų darbo vietą;
  8. Išsirinkite greta ofiso esantį kiemą, parką ar kitą prišiukšlintą teritoriją ir drauge ją išvalykite;
  9. Kartą metuose minėkite tvarumo dieną ofise;
  10. Dalinkitės ir rinkite kolegų idėjas, kokius tvarumo principus būtų galima įdiegti ofise.

Kalėdų paliekamas pėdsakas: per 3 šventines dienas kiekvienas mūsų sugeneruoja 650 kg CO² emisiją

Per Šv. Kalėdas susitinkame su artimaisiais, bendraujame, švenčiame ir keičiamės dovanomis. Tačiau svarbiausia metų šventė planetai daro tokį poveikį, kurio negalime pavadinti dovana. Skaičiuojama, kad vienas žmogus per šventinį laikotarpį sugeneruoja iki 650 kg anglies dvideginio emisiją, o vidutinės kalėdinės vakarienės paliekamas pėdsakas siekia iki 20 kg CO² emisijos.

Mums – šventė, gamtai – sunkus darbymetis

„Mums ši šventė kelia tiek džiugių emocijų, kad apie jos paliekamą pėdsaką net nesusimąstome. Jei mums Kalėdos – atsikvėpimas nuo darbų, gamtai, priešingai, šios šventės yra sunkus darbymetis“, – sako pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė.

Pasak jos, nėra bendros pasaulinės statistikos, kokią naštą užkrauname gamtai per šventes keliaudami, pakuodami dovanas, puošdami eglutes ir vakarieniaudami. Bendrą vaizdą galime susidaryti tik iš pavienių skirtingose šalyse surinktų duomenų, kurie, deja, nėra džiuginantys.

„Visgi yra ir geroji pusė – žinodami,  kokią žalą aplinkai darome per šventes ir planuodami savo asmeninius naujųjų metų tikslus, į juos galime įtraukti ir siekį mažinti aplinkai daromą poveikį. Įsipareigoti pokyčiams turi ne tik įvairios pramonės šakos, bet ir kiekvienas mūsų“, – dalijasi D. Ramanauskaitė.

Britų kalėdinių vakarienių pėdsakas prilygsta 240 mln. kilometrų kelionei automobiliu

Dar prieš gerą dešimtmetį Mančesterio universiteto mokslininkai nustatė, kad Jungtinėje Karalystėje dėl vidutinės kalėdinės vakarienės į aplinką išskiriama 20 kg anglies dvideginio emisijos. 60 procentų šio pėdsako sudaro vakarienei kepamo kalakuto gyvavimo ciklas.

Visos šalies mastu britų kalėdinės vakarienės „sugeneruoja“ 51 tūkst. tonų CO² emisijos – tiek pat, kiek pėdsako paliktume automobiliu nuvažiavę 240 mln. kilometrų arba 300 kartų nuvažiavę iki Mėnulio ir atgal.

Mokslininkų teigimu, tokį pėdsaką palieka 8 žmonių vakarienė, kurią sudaro keptas ir kimštas kalakutas, keptos bulvės ir daržovės, spanguolių padažas ir kiti įprasti užkandžiai. Vertinant vakarienės patiekalų sudaromą taršos pėdsaką, buvo atsižvelgiama į visus maisto pramonės etapus: kalakuto ir daržovių auginimą, maisto saugojimą, vartotojų apsipirkimą, patiekalų gamybą namuose ir po jos susidarančias atliekas.

Kiti pėdsaką paliekantys atributai: pakavimo popierius ir popieriniai atvirukai

Kitą šventinio „pėdsako“ dalį sudaro mūsų mėgstami atributai: pakavimo popierius ir popieriniai atvirukai. 1,3 kg pakavimo popieriaus gamyboje sugeneruojama 3,5 kg anglies dvideginio, o papildomą taršą sudaro popieriaus išvežiojimas į pardavimo vietas.

Ekseterio universiteto tyrėjų teigimu, vieno kalėdinio atviruko siuntimas paštu į aplinką išmeta 140 g anglies dvideginio. Į šią vertę nėra įskaičiuotas kalėdinio atviruko gamybos paliekamas pėdsakas.

Žinant, kad vien JAV gyventojai kasmet švenčių proga išsiunčia 7 mlrd. popierinių atvirukų, o Jungtinėje Karalystėje šis skaičius siekia 150 mln., taršos poveikis yra didžiulis. Mūsų maži šventiniai džiaugsmai aplinkai kainuoja milžinišką taršos apkrovą.

Ką galime keisti savo kasdienybėje?

„Pradėti verta nuo mažų žingsnių – negaminti daugiau maisto nei reikia ne tik per šventes, bet ir ištisus metus. Verta susimąstyti, ar tikrai kasdien ir per šventes turime naudoti mėsos patiekalus – būtent mėsos pramonės paliekamas pėdsakas yra didžiausias. Buityje ir šventėse atsisakyti sunkiai perdirbamų puošmenų – blizgučių, girliandų, lempučių, vaikų gimtadienių šventinių atributų iš plastiko ar popieriaus“, – apibendrina VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė.

Ji priduria, kad popierinius atvirukus visų švenčių proga galime keisti elektroniniais. VšĮ „Gamtos ateitis“ per šias žiemos šventes žmones kvietė naudotis specialiai šiuo tikslu sukurtais skaitmeniniais kalėdiniais sveikinimais ir pamažu atsisakyti įprastų popierinių.

Apie „Gamtos ateitis“

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.

 


KVIEČIAME Į NEMOKAMĄ SPEKTAKLĮ!

TAUSOJU, VADINASI, EGZISTUOJU

KADA: 2021 m. gruodžio 16 d. 14.00 val.. Spektaklio trukmė 1 val. 30 min.

KUR: Vytauto g. 69, Trakai (Trakų kultūros rūmuose).

Aplinkosauginio meninio renginio „TAUSOJU, VADINASI, EGZISTUOJU“ idėja - visuomenės aplinkosauginio sąmoningumo didinimas meninėmis priemonėmis; tikslas - skatinti atsakingą elgesį, atsakingą vartojimą, akcentuoti kiekvieno mūsų būtiną dėmesį aplinkosaugai. Apie klimato kaitą ir kasdienius mūsų įpročius kviečiame kalbėti interaktyviomis meninėmis formomis: teatro trupė „4ROOMS“ pristatys forumo teatro spektaklį (plačiau apie trupę https://www.4roomstheatre.com/musukomanda), po kurio interaktyvią diskusiją su auditorija moderuos darnaus vystymosi ekspertė Audronė Alijošiutė – Paulauskienė. Tai spektaklis, kurio metu aktoriais tampame visi.

Z karta ir verslo socialinė atsakomybė” - verslo aplinkai, verslo socialinei atsakomybei orientuotas scenarijus. Nors teisinė sistema nustato tam tikras elgesio taisykles įmonėms, tačiau - pavyzdžiai liudija - ne visada jų laikomasi. Tik maža dalis įmonių, saugodamos aplinką, elgiasi proaktyviai. Daug dažniau įmonės deklaruoja esą atsakingos, tačiau jų pagrindinis variklis - pelno ir augimo siekimas.

Įsivaizduokite situaciją: į kolektyvą ateina jaunas profesionalas, kurio žinios bei gebėjimai šiuo metu itin reikalingi įmonei. Jis, Z kartos atstovas, rimtai žiūri į įmonių socialinę atsakomybę, todėl savo “nepatogiais” klausimais drumsčia nusistovėjusią rutiną. Dauguma įmonės darbuotojų patenkinti esama rutina (“svarbu gauti atlyginimą laiku”) ir neplanuoja apsunkinti savęs papildomomis veiklomis, įsipareigojimais, diskusijomis. Jaunasis profesionalas pasirengęs keisti darbo vietą, jei įmonė liks prie savo pasenusių nuostatų. Kaip šioje situacijoje reaguos vadovai?

P.S. Su savimi turėti galimybių pasą ir dėvėti kaukę.

Renginio sumanytojai ir vykdytojai

VšĮ Sumani Vizija https://www.4roomstheatre.com

Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius


Pradėkime ruoštis šv. Kalėdoms tvariai ir iš anksto!

Kviečiame Trakų raj. bendruomenės narius, šeimas, draugų kompanijas ir visus, norinčius pasiruošti gamtai draugiškoms Kalėdoms, dalyvauti Trakų raj. savivaldybės bei aplinkosauginės iniciatyvos “Kita forma” organizuojamuose nemokamuose, gamtai draugiškuose kūrybiniuose užsiėmimuose nuotoliniu būdu “Kalėdos Trakuose kitaip '21”!

Jų metu ruoškitės laukiamiausiai žiemos šventei aplinkai draugiškais būdais, remdamiesi tvarios aplinkos ir tvaraus gyvenimo būdo principais, mažindami prieššventinį, skubėjimo iššauktą vartotojiškumą, bei susidarančių atliekų kiekį!

Kartu su šeimos nariais, draugais, kolegomis kviečiame kurti šeimos advento kalendorių bei kalėdinį vainiką, naudojant antrines žaliavas ir namų aplinkoje bei gamtoje randamas medžiagas!

Pirmosios kūrybinės dirbtuvės - jau lapkričio 25 d., 18:00 - 19:30, nuotoliniu būdu.

Registracija edukacijai - būtina: https://forms.gle/ntmxcdnPXQbBhFBDA

Projektas "Kalėdos Trakuose kitaip '21" kviečia Trakų raj. bendruomenių narius, šeimas, draugus, kolegas ir bendraminčius į paskutinįjį kūrybinį užsiėmimą, kurio metu kartu pasigaminsime kalėdinį vainiką!

Kūrybinis užsiėmimas vyks gruodžio 2 d., 18:00 - 19:30, nuotoliniu būdu!

Renginys nemokamas, skirtas Trakų raj. bendruomenėms, registracija į jį - būtina: https://forms.gle/iUNaeSo8YgmKqTSB6


 

Išmaniosios technologijos žada proveržį perdirbant plastiką

Šiandien pasaulyje perdirbama vos 10% plastiko. Barjerą galėtume įveikti, plastiko pakuotes pradėję žymėti skaitmeniniais „vandens ženklais“. Atliekoms pasiekus rūšiavimo konvejerį, aukštos rezoliucijos stebėjimo kameros atpažintų ir nuskaitytų ant pakuočių esančius ženklus, o tai leistų jas tiksliai išrūšiuoti ir perdirbti. Tokią plastiko perdirbimo ateitį žada „Alliance to End Plastic Waste“ ir Europos prekių ženklų asociacijos sukurta inovacija.

Naujuoju išradimu tikimasi keleriopai didinti plastiko perdirbimo apimtis

Projekto autorių tikėjimą idėja išduoda jos pavadinimas HolyGrail2.0. Kaip viduramžiais tikėta, jog gyvenimą pratęs atrastas Šventasis Gralis, taip dabar tikimasi, kad „vandens ženklai“ gali turėti revoliucinės įtakos plastiko perdirbimo rezultatams.

„Mes, dirbantys plastiko perdirbimo sektoriuje, gerai žinome šią problemą – dalis plastiko pakuočių yra neperdirbama todėl, kad yra pagamintos iš kombinuoto plastiko arba iš tinkamai neidentifikuoto plastiko. Daug vilčių dedame į išmaniųjų technologijų pagrindu kuriamus sprendimus, nes tik apjungę gerus rūšiavimo įpročius ir skaitmeninius išradimus, galėsime pasiekti didesnių plastiko perdirbimo apimčių“, – sako pakuočių atliekų tvarkymo VšĮ „Gamtos ateitis“ Aplinkosaugos ekspertė Dalia Gedgaudienė.

Plastiko žymėjimas vandens ženklais netrukdytų kitoms funkcijoms

Vandens ženklais išmargintas plastikas netrukdytų kitoms pakuočių atliekamoms funkcijomis, nes žmogaus akiai šie ženklai būtų nematomi. Juos atpažintų tik skaitmeninės kameros „akis“, kuri pagal ženklo tipą nustatytų plastiko rūšį ir tolesnį jo naudojimą. Kameros akies jautrumas vandens ženklams pakankamai didelis – konvejeriui judant 3 m/s greičiu, ji geba nuskaityti pašto ženklo dydžio žymas, kuriose nurodyta, iš kokio plastiko yra pagaminta pakuotė.

Prieš kelis mėnesius vandens ženklais pažymėto plastiko perdirbimas buvo pradėtas testuoti Danijoje, Amagerio miesto tyrimų centre pusiau industrinėmis sąlygomis. Vėliau testai bus pradėti Vokietijoje ir Prancūzijoje laboratorinėmis ir industrinėmis sąlygomis. Testų metu bus vertinama, kiek ir kaip plastiko žymėjimas keičia perdirbimo rezultatus: ar kamera geba nuskaityti visus ženklus ant slenkančio konvejerio ir ar teisingai identifikuota plastiko rūšį.

Išradimą bus galima pritaikyti rūšiuojant plastiką namuose

Ilgainiui šiuo išradimu žmonės galėtų naudotis ir namuose, kai telefonu nuskaitę vandens ženklus, gautų instrukciją dėl pakuotės rūšiavimo. Tai jiems padėtų priimti teisingą sprendimą, į kokį konteinerį mesti išrūšiuotas atliekas.

„Atliekų rūšiavimas reikalauja įgūdžių, jie susiformuoja ne iš karto. Kaip kitose gyvenimo srityse sėkmingai pasitelkiame išmaniąsias programėles, taip jų pagalba galėtume palengvinti ir atliekų rūšiavimą namuose“, – komentuoja VšĮ „Gamtos ateitis“ ekspertė D. Gegaudienė.

Vienas iš šiuo metu testuojamos inovacijos autorių – tai 80 organizacijų vienijanti asociacija „Alliance to End Plastic Waste“, siekianti mažinti plastiko vartojimą ir plastiko atliekų apimtis visoje planetoje.   

Apie „Gamtos ateitis“

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Šiais metais ji planuoja sutvarkyti daugiau nei 97 tūkst. tonų į Lietuvą išleistų pakuočių atliekų. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.


       

Pradėkime ruoštis šv. Kalėdoms tvariai ir iš anksto!

Kviečiame Trakų raj. ugdymo įstaigas dalyvauti Trakų raj. savivaldybės bei aplinkosauginės iniciatyvos “Kita forma” organizuojamuose nemokamuose, gamtai draugiškuose kūrybiniuose užsiėmimuose nuotoliniu būdu “Kalėdos Trakuose kitaip '21”

Jų metu ruoškitės laukiamiausiai žiemos šventei aplinkai draugiškais būdais, remdamiesi tvarios aplinkos ir tvaraus gyvenimo būdo principais, mažindami prieššventinį, skubėjimo iššauktą vartotojiškumą, bei susidarančių atliekų kiekį!

Kviečiame kurti kalėdines dekoracijas, papuošimus, žaisliukus, dovanėles bei vainikus naudojant antrines žaliavas bei namų aplinkoje pasitaikančias medžiagas! 

Pirmosios kūrybinės dirbtuvės - jau lapkričio 10 d.! Jų metu derinsime matematiką su ekologija, kurdami advento kalendorius iš antrinių žaliavų!

Numatomi du edukacijų laikai pagal amžiaus grupes:

10:00 - 10:45 ikimokyklinukai, 1-4 klasių mokiniai

12:00 - 12:45 5-8 klasių mokiniai

Registracija edukacijai - būtina: https://forms.gle/3VceNYU7EeC6knaR9

Lapkričio 17 d.

Chemijos ir istorijos pamokos ekologijoje - vonios druskų gamyba ir kalėdinis protmūšis

10:00 - 10:45 ikimokyklinukai, 1-4 klasių mokiniai

12:00 - 12:45 5-8 klasių mokiniai

Lapkričio 24 d.

Technologijų pamoka ekologijoje - kalėdinės eko dekoracijos

10:00 - 10:45 ikimokyklinukai, 1-4 klasių mokiniai

12:00 - 12:45 5-8 klasių mokiniai

 

Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus ir iniciatyvos Kita forma informacija

 


             KVIEČIAME Į NEMOKAMĄ SPEKTAKLĮ!

            TAUSOJU, VADINASI, EGZISTUOJU

KADA: 2021 m. lapkričio 11d. 13.00 val.. Spektaklio trukmė 1 val. 30 min.

KUR: Vytauto g. 33, Trakai (Savivaldybės didžiojoje salėje).

Aplinkosauginio meninio renginio „TAUSOJU, VADINASI, EGZISTUOJU“ idėja - visuomenės aplinkosauginio sąmoningumo didinimas meninėmis priemonėmis; tikslas - skatinti atsakingą elgesį, atsakingą vartojimą, akcentuoti kiekvieno mūsų būtiną dėmesį aplinkosaugai. Apie klimato kaitą ir kasdienius mūsų įpročius kviečiame skalbėti interaktyviomis meninėmis formomis: teatro trupė „4ROOMS“ pristatys forumo teatro spektaklį (plačiau apie trupę https://www.4roomstheatre.com/musukomanda), po kurio interaktyvią diskusiją su auditorija moderuos darnaus vystymosi ekspertė Audronė Alijošiutė – Paulauskienė.

Tai spektaklis, kurio metu aktoriais tampame visi.

Z karta ir verslo socialinė atsakomybė” - verslo aplinkai, verslo socialinei atsakomybei orientuotas scenarijus. Nors teisinė sistema nustato tam tikras elgesio taisykles įmonėms, tačiau - pavyzdžiai liudija - ne visada jų laikomasi. Tik maža dalis įmonių, saugodamos aplinką, elgiasi proaktyviai. Daug dažniau įmonės deklaruoja esą atsakingos, tačiau jų pagrindinis variklis - pelno ir augimo siekimas.

Įsivaizduokite situaciją: į kolektyvą ateina jaunas profesionalas, kurio žinios bei gebėjimai šiuo metu itin reikalingi įmonei. Jis, Z kartos atstovas, rimtai žiūri į įmonių socialinę atsakomybę, todėl savo “nepatogiais” klausimais drumsčia nusistovėjusią rutiną. Dauguma įmonės darbuotojų patenkinti esama rutina (“svarbu gauti atlyginimą laiku”) ir neplanuoja apsunkinti savęs papildomomis veiklomis, įsipareigojimais, diskusijomis. Jaunasis profesionalas pasirengęs keisti darbo vietą, jei įmonė liks prie savo pasenusių nuostatų. Kaip šioje situacijoje reaguos vadovai?

P.S. Su savimi turėti galimybių pasą ir dėvėti kaukę.

Renginio sumanytojai ir vykdytojai

VšĮ Sumani Vizija https://www.4roomstheatre.com

Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius

 


Skelbiami „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai

Balandžio 29 d. visi Lietuvos gyventojai galėjo dalyvauti antrąkart rengiamame „Atliekų kultūros“ egzamine. Ši Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro („VAATC“) darbuotojų iniciatyva rengiama siekiant suteikti galimybę prasmingai praleisti laiką ir kartu pasitikrinti savo žinias apie rūšiavimą, ekologiją ir atliekų tvarkymą. Egzamino metu buvo galima ne tik sužinoti apie rūšiavimo naujienas bei išmokti ką nors naujo, tačiau ir laimėti specialių prizų.

Šiemet „Atliekų kultūros“ egzaminą išbandė net apie 14 tūkst. žmonių iš visų Lietuvos savivaldybių. Daugiausiai sprendžiančių egzaminą buvo iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajono ir Alytaus. Organizatoriai sakė, kad dalyvių amžius taip pat įvairus. Egzamine aktyviai dalyvavo tiek pradinių klasių moksleiviai, tiek  studentai ar vyresnieji. Vyriausiai „Atliekų egzamino“ dalyvei – 72-eji.

Egzamine labai gerus rezultatus parodė ir 6 Trakų r. gyventojai, kurie bus apdovanoti mero padėkomis.

Jau tradicija tapo ir tai, kad egzamine gausiai dalyvaujama  ugdymo įstaigose. Šiemet čia savo žinias nusprendė patikrinti moksleiviai iš 252 mokyklų. Aktyviausiai egzamine dalyvavo Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija, Jonavos Senamiesčio gimnazija, Skuodo Bartuvos progimnazija bei Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija.

Aktyviausi pradinių klasių mokiniai atstovavo Klaipėdos r. Kretingalės pagrindinę mokyklą, Skuodo Bartuvos progimnaziją, Juodšilių „Šilo“ gimnaziją, Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnaziją bei Vilniaus Filaretų pradinę mokyklą.

Kaip dar prieš patį egzaminą sakė VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius, šis projektas jau rado savo vietą ir džiugu, jog sulaukia nemažo žmonių dėmesio.

„Noriai įsitraukė ir savivaldybės, ir patys žmonės. Šis egzaminas puikiai parodė, kad visos grupės – tiek atliekų tvarkytojai, tiek gyventojai gali susitelkti ir parodyti, koks tai svarbus, o kartu ir įdomus kasdienybės aspektas. Kartu čia atsiranda ir varžymosi elementas“, – sakė T. Vaitkevičius.

Kaip ir praėjusiais metais, egzaminas, kurio klausimai apėmė rūšiavimo, tvarumo, ekologijos bei atliekų surinkimo sritis, buvo sudarytas atsižvelgiant į dalyvių amžių – pradinių (1–4) klasių mokiniai turėjo atsakyti į 15 uždarų testo klausimų, tuo tarpu, visiems vyresniems teko 30 uždarų testo klausimų. Į visus klausimus atsakyti dalyviai turėjo per 45 minutes, o kiekvienas teisingas jų atsakymas buvo vertinamas vienu tašku. Priklausomai nuo teisingai atsakytų klausimų kiekio, dalyviai buvo apdovanoti virtualiais pažengusiojo, žinovo arba eksperto diplomais.

Net 299 egzamino dalyvių buvo įvertinti eksperto diplomais. Vyresniųjų grupėje norint tapti ekspertu teisingai reikėjo atsakyti į  24 klausimus iš 30. Tuo tarpu jaunesniųjų grupėje teisingų atsakymų turėjo būti 11 iš 15.

Vaitkevičius pažymėjo, kad ypač džiugina, jog jau antrus metus iš eilės prisijungia daug moksleivių. Tai rodo, jog „Atliekų kultūros“ egzaminas tampa ne tik prasminga pramoga, bet ir įprastų pamokų mokyklose papildymas tiek mokiniams, tiek ir jų mokytojams.

VAATC atstovai atskleidė, kad geriausiai jaunesniųjų grupėje sekėsi atsakyti į klausimus, ko negalima mesti į tekstilės atliekų surinkimo konteinerį, kokių atliekų negalima mesti į stiklo atliekoms skirtą konteinerį, kokios atliekos gali būti kompostuojamos bei ką daryti su keliomis kartoninėmis dėžėmis.

Tuo tarpu vyresniųjų grupėje geriausiai atsakyta į klausimus, kur išmesti nuo plastikinių butelių pasimetusius kamštelius, kokioms atliekoms skirtas mėlynos spalvos atliekų surinkimo konteineris, ko negalima daryti su tinkamais naudoti, bet nebereikalingais daiktais ir ką daryti, kad kuo mažiau išmesti maisto atliekų.

Jaunesniųjų grupėje mažiausiai teisingų atsakymų surinko klausimas, kur reikia išmesti stiklinį indą su nebenaudojamais dažais. sudėtingiausiai vyresniems dalyviams sekėsi spręsti klausimus apie tai, kokia veikla pripažįstama geriausiu būdu, leidžiančiu maksimaliai sumažinti neigiamą atliekų poveikį aplinkai, nuo kada Lietuvoje maisto atliekos turi būti surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitų tipų atliekomis, kiek vienetų šiukšlių randama paplūdimiuose bei kiek laiko netinkamai išmesta nuorūka gali teršti aplinką.

Geriausiai išsprendusiems „Atliekų kultūros“ egzaminą atskiros savivaldybės įsteigė prizus. Dėl jų įteikimo savivaldybių atstovai susisieks su egzaminą gerai išsprendusiais dalyviais.

Geriausiai „Atliekų kultūros“ egzaminą išsprendusiems dalyviams atiteks komandinis nuotykis miške su „Nuotykių ekspertais", plakatas su nugalėtojo nuotrauka atspindint jo hobį, didelio formato fotodrobė formatu, gertuvė, maisto termosas, sidabrinis auksu puoštas ženkliukas su Vyčiu, specialiai sukurta peteliškė, specialiai sukurta prijuostė iš džinso su siuvinėtu „Atliekų kultūra“ logotipu, pasiplaukiojimas irklente dviems, apsilankymas „Dino parke“, dešimt „Aušros” muziejaus leidinių, daugybė specialiųjų prizų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos bei šalies savivaldybių įsteigti specialūs prizai.

Pasitikrinti savo žinias ir toliau gali kiekvienas norintis – tereikia apsilankyti egzamino internetinėje svetainėje (https://www.delfi.lt/apps/ak-egzaminas/) ir paspausti „Spręsti“. Tam nereikia net registracijos.

Įvertinę šių metų egzamino rezultatus, egzamino organizatoriai planuoja jį rengti ir kitais metais. Kviečiame atsakyti į kelis klausimus, atsakymai į kuriuos padės organizatoriams 2022 siekti dar aktyvesnio gyventojų bei rėmėjų įsitraukimo.


3 iš 4 atliekas rūšiuojančių Lietuvos gyventojų tai daro dėl aplinkos tausojimo

Trys iš keturių atliekas rūšiuojančių Lietuvos gyventojų to imasi norėdami prisidėti prie aplinkos tausojimo. Siekį prisidėti prie gamtos išteklių taupymo ir sąvartynų mažinimo nurodė 74% apklaustųjų. Beveik trečdalis jų nurodė, kad juos rūšiuoti skatina patogi rūšiavimo sistema ir arti namų esantys konteineriai. Šiuos Lietuvos gyventojų įpročius atskleidė tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa, atlikta šių metų vasario 9 – 12 dienomis.

Gamtos saugojimas labiau motyvuoja jaunus ir aukštesnes pajamas gaunančius gyventojus

Tyrimo duomenimis, rūšiavimo dėl gamtos išteklių tausojimo dažniau imasi kotedžų ir individualių namų gyventojai (iki 83% rūšiuojančių apklausos dalyvių), didžiųjų Lietuvos miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Be to, gamtos išteklių tausojimo motyvais dažniau vadovaujasi jauno (18 – 29 m.) ir vidutinio (30 – 49 m.) amžiaus žmonės. Apsisprendimui rūšiuoti dėl gamtos išteklių tausojimo turi ir pajamos: aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantys gyventojai dažniau rūšiuoja atliekas.

„Tyrimas atskleidė tvirtą Lietuvos gyventojų apsisprendimą ir susiformavusį sąmoningumą dėl atliekų rūšiavimo. Atsakingą atliekų rūšiavimą rodo visuomeninės ir asmeninės iniciatyvos, kurių imasi žmonės: bendruomenėmis, organizacijomis ar šeimomis renka šiukšles gamtoje, švarina savo gyvenamąsias vietoves. Ypač daug dėmesio rūšiavimui dėl gamtos išsaugojimo skiria jaunoji karta, tą stebime ir kitose šalyse“, – komentuoja pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.

Vyresnę kartą rūšiuoti motyvuoja arti namų esantys konteineriai

Beveik trečdalį (30%) atliekas rūšiuojančių žmonių tą skatina daryti patogi rūšiavimo sistema ir arti namų esantys konteineriai. Ši paskata ypač svarbi vyresnio amžiaus (50 – 74 m.) žmonėms, miestų gyventojams ir žmonėms, gyvenantiems sublokuotuose namuose bei kotedžuose. Rūšiavimo sistemos patogumą kaip paskatą rūšiuoti įvardija ir aukštesnių pajamų gyventojai.

„Buityje gerais darbais užsiimame tuomet, kai turime sąlygas jų įgyvendinimui. Taigi žmonės rūšiuoja tuomet, kai turi, kur išmesti skirtingos paskirties atliekas. Mums svarbi ši žinia, nes būtent šiuo metu visoje atliekų tvarkymo grandyje rūpinamės optimizavimu. Aktyviai bendradarbiaujame su savivaldybėmis, reaguojame į jų poreikius ir imamės veiksmų. Per šiuos metus planuojame daugiau nei 10% proc. padidinti konteinerių skaičių visoje Lietuvoje, efektyvinti atliekų išvežimą ir sustiprinti mūsų subrangovų kontrolę bei atsakomybę“, – dalijasi D. Ramanauskaitė.

Planuojama, kad vien 2021 m. įvykus visiems suplanuotiems viešiesiems atliekų surinkimo konkursams savivaldybėse, Lietuvoje būtų finansuota ir pastatyta apie 40 tūkst. naujų pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerių.

„Šie pokyčiai tiesiogiai atsilieps gyventojams, kuriems atliekų rūšiavimas taps dar patogesnis. Žinodamos tikslų savivaldybių poreikį, mes ir kitos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos galime daryti poreikį atitinkančius sprendimus“, – priduria VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė.

Apklausos duomenimis, rūšiavimo sistemos patogumu dažniausiai yra patenkinti tie žmonės, kurie atliekas jau rūšiuoja. Net 92% visada ir dažnai rūšiuojančiųjų gyventojų mano, kad rūšiavimo sistema jų vietovėje yra sutvarkyta.

Atliekas visada rūšiuoja pusė apklaustųjų, daugiau nei trečdaliui pakanka žinių apie rūšiavimą

Atliekas rūšiuojantys nurodė net 95% apklaustųjų, daugiau nei pusė jų atliekas rūšiuoja visada. Trys iš dešimties apklausos dalyvių atliekas rūšiuoja dažnai, 15% nurodė, kad tai daro retai. Tik 5% apklaustųjų teigė niekada nerūšiuojantys atliekų.

Beveik 4 iš dešimties apklaustųjų (37%) teigia, jog informacijos apie rūšiavimą jiems pakanka ir daugiau nebereikia. Dažniausiai tai vyresni nei 50 metų žmonės, vadovai ir nedirbantys gyventojai. Tik 7% apklaustųjų teigė nesirūpinantys ir nesidomintys rūšiavimu.

Pusė apklaustųjų (51%) teigė norintys apie atliekų rūšiavimą sužinoti daugiau. Tokį poreikį dažniau išsakė moterys, jaunimas iki 30 metų ir respondentai, kurie pakuotes rūšiuoja visada ar dažnai.

„Šie tyrimo rezultatai aiškiai rodo, jog informacijos apie rūšiavimą dažniausiai ieško tie, kurie jau aktyviai tuo užsiima ir nori pagerinti rūšiavimo įgūdžius. Gerai žinome iš savo patirties, kad daugiausiai klausimų, į kurį konteinerį dėti vieną ar kitą pakuotę, kyla tuomet, kai jau esame praktiškai pradėję rūšiuoti namų atliekas. Dabartiniame aplinkosaugos kontekste rūšiavimu, kaip ir kitomis gyvenimo sritimis, reikia domėtis ir įdėti šiek tiek pastangų tą informaciją susirasti“, – komentuoja D. Ramanauskaitė.

Informacija atnaujinta: 2022-05-18

Atgal
Projekto vertė
Projekto laikotarpis