Atviros kultūros festivalis „Laumių pieva“ įvyko liepos 13 d. po atviru dangumi Trakų rajono Grendavės kaimo paplūdimio teritorijoje. Tai buvo viena para kūrybinės laisvės, propoguojanti etninės kultūros, muzikos ir ugnies sintezę.
Tai buvo šiuolaikiškas muzikos ir ugnies šėlsmas bei tuo pačiu prisilietimas prie prasmingų ir nuo senovės puoselėjamų kultūros vertybių. Vienas pagrindinių akcentų, kuriuo buvo grįstas pats festivalis – tai jo vietovė, įkvepianti ir suteikianti galimybę žavėtis ne vien kultūra, bet ir gausiu puikios energijos gamtos kampeliu.
Puikią vasaros dieną atvirame ore festivalio įvairialypė programa buvo plėtojama visoje teritorijoje vienu metu – taip, kad kiekvienas lankytojas galėtų pasirinkti sau įdomiausius užsiėmimus. Visa festivalio veikla buvo grindžiama asmeninėmis kūrėjų iniciatyvomis ir laisva valia. Festivalis subūrė tuos, kam svarbios gimtosios savastys, kūrybos džiaugsmas ir laisvė. Festivalio dvasią kūrė didelė įvairių žmonių šeima, šviesių minčių ir nuoširdumo visuma.
Festivalio metu lankytojai galėjo susipažinti su tradicinėmis kultūros vertybėmis – dainomis, sutartinėmis, instrumentine muzika, tautosaka, žaidimais, šokiais taip pat liaudies menu, amatais ir kitomis kultūros išraiškos formomis.
Gyvosios istorijos klubas „Leitgiris“ kvietė pasiklausyti apie senovės baltų kultūrą, prisiliesti prie to meto amatų. Klube aktyviai vystomi archajiški baltų amatai – odos apdirbimas, audimas, siuvimas, pluošto dažymas, juostų vijimas, nėrimas adata, medžio darbai, kalvystė ir daugelis kitų. Taip pat klubas pristatė senovines pramogas ir žaidimus.
Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialo amatininkai kvietė kartu pinti iš vytelių, lipdyti iš molio ir drožti iš medžio. Norintieji susipažino su įvairiomis technikomis ir patys jas išbandė. Alytaus dailiųjų amatų mokykla 2018 m. tapo Kauno taikomosios dailės mokyklos filialu ir jau trečią dešimtmetį ruošia meninio profilio amatininkus, liaudies meistrus, ne tik puoselėjančius tautinę kultūrą, bet ir kuriančius šiuolaikiškus meno dirbinius, bei reprezentuojančius Lietuvos taikomąją dailę šalyje ir užsienyje.
Folkloro grupė „Girjaukis“ susirinkusius mokė dainuoti sutartines. Grupė „Girjaukis“ susibūrė daugiau nei prieš 4 metus. Grupė atlieka lietuvių liaudies dainas, pagal nuotaiką paskanindami savomis interpretacijomis, dūdmaišio, kanklių, birbynės, būgnų bei dambrelio garsais.
Festivalyje pasirodė dar viena folkloro šeima, tai Lentvario folklorinis kolektyvas „Volunga“. Kolektyvas dar labai jaunas, jam tik vieneri, „Laumių pievoje“ buvo dešimtas kolektyvo pasirodymas. Kolektyvui vadovauja Inga Okuškienė.
Kartu su grupės „Aidi ataidi“ merginomis Toma Čepaite ir Agne Motiejauskaite žengėme į magišką liaudies pasakų pasaulį ir ieškojome būdų savitai jas perteikti. Merginos sekė pasakas, papildydamos jas dainavimu, muzikos instrumentais, gaiviomis improvizacijomis.
Laumių pievoje lankytojams buvo parodytas lietuviškas trumpametražis animacinis filmas „Taip Laima lėmė“ (rež. J. Leikaitė). Filme pasakojama, kaip mistinės lietuvių mitologinės laumės ir deivė Laima paskiria ką tik gimusiam žmogui jo lemtį. Kartais skiria žmogui turtus, sveikatą, laimę, kartais vien vargą, kančias, nesėkmes. Niekas negali pakeisti Laimos paskirtos lemties. Todėl yra sakoma: „Taip Laima lėmė“.
„Taip Laima lėmė“ – 2010 m. lietuviškas trumpametražis animacinis filmas, sukurtas studijoje „Filmų štrichai“. 2011 metais Lietuvos kino ir televizijos apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ filmas pelnė dvi sidabrines gerves: geriausias metų animacinis filmas (rež. Jūratė Leikaitė-Aškinienė) bei geriausias metų kompozitoriaus darbas (Kipras Mašanauskas).
Festivalį sveikino Trakų kultūros rūmų direktorius Edvardas Keizik, kuris dėkojo visam kultūros rūmų kolektyvui už darbą ir atsidavimą kultūrai, už festivalio idėją ir įgyvendinimą pavaduotojoms Meidai Mikučionienei ir Indrei Mateuss. Sveikino Grendavės seniūnas Aleksandras Abeciūnas. Trakų rajono savivaldybės merės sveikinimą perdavė Trakų kultūros rūmų kultūrinių renginių organizatorė Zofija Abeciūnienė. Savo mintimis ir džiaugsmu pasidalijo Trakų rajono tarybos narė Žibutė Orlovskienė.
Koncertinėje dalyje lankytojus džiugino alternatyvios muzikos grupės. Širdis suvirpė grupės „Baltos varnos“ atliekamos dainos, kurios kupinos folk elementų, etno ar liaudies dainų motyvų. Ką jau kalbėti apie improvizacijas, kurių gausu tarp dainų ir dainose. Bosinės gitaros partijas grupėje atliko Julius Bakanauskas, mandolina Tadas Dešukas, mušamaisiais ritmą laikė Tomas Urbanavičius, ir žinoma, smuiko, gitaros ir vokalo partijas atliko seserys dvynės Teresė ir Milda Andrijauskaitės!
Pirmą kartą Trakų rajone savo muzika mus šildė grupė „Arbata“. Šių vilniečių muzika gan sunkiai įvardijama, ji vadinta ir dainuojamąja poezija, ir folk ar indie roku, bet tai ne taip jau svarbu, nes ši nuostabi kompanija tikrai palietė kiekvieno širdis.
Laumių pievą drebino žymiausia Lietuvos folk roko grupė „Žalvarinis“. Lietuviškos dainų tradicijos, ugningumas ir šiuolaikinės ne tik roko, bet ir bliuzo bei world muzikos įtakos sukūrė nepamirštamą, galingą sprogstamąjį muzikinį mišinį.
Ugnies studijos „Liepsnose“ kulminacinis pasirodymas vyko ežero pakrantėje, kas suteikė išskirtinį panoraminį ežero ir ugnies vaizdą naktyje. „Liepsnose“ išsiskyrė tuo, kad jų ugnies šou pasirodymas išlaikė balansą tarp nuoširdumo ir pompastikos, bendravimo ir techninio meistriškumo, šilumos ir įspūdžio.
Festivaliu siekėme plėtoti kultūrinės raiškos gabumus, puoselėti ir įtvirtinti protėvių kultūrinį palikimą. Į festivalį įtraukėme Lietuvos bei Trakų miesto ir rajono kaimų jaunimo atstovus, kitus bendruomenių narius, aktyvinome šeimas. Tai suteikė didesnį veiklų prieinamumą regiono vietovėse gyvenantiems, socialinės atskirties grupėms. Dalyviai buvo aktyviai įtraukiami tiesioginiu bendravimu su jais.
Atviros kultūros festivalis „Laumių pieva“ yra projektas, kurį tikimės tęsti bei organizuoti ir kitais metais. Ir toliau sieksime, kad į tradicijas, į etno kultūrą, į liaudies meną būtų pažvelgta kitokiu kampu. Laumės laikinai išėjo, bet jos sugrįš, sugrįžk ir Tu!
Projekto organizatorius –Trakų kultūros rūmai. Projekto partneriai – Grendavės seniūnija, Restoranas „Pilialaukis“, reklamos paslaugų ekspertai „Adamos“. Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba, Trakų rajono savivaldybė, baldų gamybos įmonės „NS2“. Projekto informaciniai rėmėjai – laikraštis Trakų žemė“, portalas rakai Visit, M1-PLUS.
Meida Mikučionienė
Trakų kultūros rūmų direktoriaus pavaduotoja ir projekto vadovė
Festivalio akimirkos. Aleksandro Aziulevičiaus nuotr.