Š. m. spalio 23–24 d. Trakų rajone, Anupriškėse, vyko INTERREG VI-A Lietuvos–Lenkijos bendradarbiavimo programos lėšomis iš dalies finansuojamo projekto „Bendradarbiavimo valdymo tobulinimas turizmo saugos kontekste Lietuvos–Lenkijos pasienio regione“ uždarymo konferencija.
Tarptautinės konferencijos tikslas – pasidalinti gerąja patirtimi, susijusia su institucijų bendradarbiavimu turizmo saugumo srityje, ir pristatyti minėto projekto rezultatus. Konferencijoje dalyvavo ne tik projekto partneriai, bet ir kitų kurortinių savivaldybių atstovai. Dalyviai skatinti dalytis gerąja patirtimi užtikrinant ir didinant turizmo saugumą, valdant ir gerinant institucijų bendradarbiavimą bei sprendžiant problemas, susijusias su naujais, modernių technologijų pažangos nulemtais pavojais.
Visus susirinkusius sveikino projektą įgyvendinančių savivaldybių atstovai – Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius ir Gibų valsčiaus meras Robert Baginski. Savo kalboje A. Šatevičius teigė, kad kiekvienoje vietovėje turėtų būti svarbi ne vien infrastruktūra, bet ir gyventojų bei atvykstančių svečių saugumas, todėl būtina nuosekliai dirbti siekiant jį užtikrinti. Gibų valsčiaus atstovas išreiškė lūkestį, kad šiuo projektu bendradarbiavimas nesibaigs, ir toliau bus tęsiamos bendros veiklos – „kalba ar atstumas tam nesutrukdys“.
Apie projektą
Nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d. partneriai Lietuvoje: Trakų rajono priešgaisrinė gelbėjimo įstaiga (pagrindinis partneris), Trakų rajono savivaldybės administracija, ir partneris Lenkijoje – Gibų valsčiaus administracija, įgyvendina bendrą projektą „Bendradarbiavimo valdymo tobulinimas turizmo saugos kontekste Lietuvos–Lenkijos pasienio regione“ (Nr. LTPL00095). Šiuo projektu siekiama stiprinti tarpinstitucinio bendradarbiavimo valdymą turizmo saugumo gerinimo srityje Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione. Įgyvendinimo metu projekte dalyvaujančiose savivaldybėse buvo atliktas turizmo saugumo tyrimas, parengta tarpinstitucinio bendradarbiavimo turizmo saugumo srityje partnerių savivaldybėse studija ir rekomendacijos dėl saugumo didinimo bei tolesnio partnerių bendradarbiavimo. Taip pat vyko ugniagesiams gelbėtojams bei savanoriams skirti mokymai, buvo įsigyta specializuota įranga gelbėjimo operacijoms vykdyti bei Lenkijoje, Gibų valsčiuje, sukurta nauja viešoji erdvė. Konferencijos pradžioje apie projektą papasakojo ir jo rezultatus pristatė Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos direktorius Giedrius Jasionis.
Kalbėdamas apie projekto poveikį, pagrindinio partnerio atstovas G. Jasionis paminėjo, kad pastebimas padidėjęs turistų saugumas ne tik projektą įgyvendinančių savivaldybių teritorijose, bet ir visoje programos teritorijoje, išaugęs regiono patrauklumas ne tik turistams, bet ir turizmo verslo atstovams, o savo ruožtu ir padidėjusios pajamos iš turizmo. Taip pat jis kalbėjo apie sustiprintus ugniagesių gelbėtojų ir savanorių institucinius ir profesinius gebėjimus užtikrinti saugumą ir suteikti pagalbą, apie diegiamas naujoves ir priimamus naujus inovatyvius sprendimus turizmo saugumo srityje, sinergiją su kitais turizmo projektais. Jau galima pasidžiaugti per dvejus projekto įgyvendinimo metus sukurtu dar vienu geruoju pavyzdžiu turizmo ir gyventojų saugumo užtikrinimo srityje, užmegzta nauja partneryste ir sustiprintais institucijų ryšiais.
Pažymėdamas žymiai išaugusį institucijų bendradarbiavimą, G. Jasionis Trakų rajono savivaldybės vicemerui Jonui Kietavičiui įteikė apdovanojimą „Už nuopelnus ugniagesybai“ – II laipsnio ženklą. Padėkojęs už apdovanojimą, vicemeras pasidžiaugė sėkmingu projektu, akcentavo, kad „svarbu ne procesas, o rezultatas, o šio projekto rezultatas akivaizdus – įsigyta naudinga įranga, sėkmingi gelbėtojų ir ugniagesių mokymai.“ Beje, pernai, minint Šv. Florijono – ugniagesių globėjo – dieną, medalis „Už nuopelnus ugniagesybai“ buvo įteiktas ir savivaldybės merui Andriui Šatevičiui.
Jau dabar, bebaigiant projektą, generuojamos ir naujos projektinės idėjos, svarstoma dėl veiklų tęstinumo bei tolesnio bendradarbiavimo krypčių. Tikimasi, kad ir toliau bus tęsiama partnerystė turizmo saugumo srityje turistinėse teritorijose bei gerinamas viešųjų paslaugų teikimas. Konferencijos metu Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorė Dovilė Daudaitė, Gibų valsčiaus meras Robert Baginski ir Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos direktorius Giedrius Jasionis pasirašė 3 metų bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Lenkijos institucijų sutartį.
Kompetencijų kėlimas
Projekto įgyvendinimo metu buvo rengiami mokymai abiejų projekte dalyvaujančių savivaldybių ugniagesiams gelbėtojams ir savanoriams, kurių tikslas – koordinuoti Lietuvos ir Lenkijos ugniagesių pagalbos teikimo veiksmus, atnaujinant įgūdžius ir žinias bendrų operacijų metu. Iš viso šiuose mokymuose dalyvavo 84 asmenys iš Lietuvos ir Lenkijos (po 42 iš kiekvienos valstybės).
Aštuoniolika Lietuvos ir tiek pat Lenkijos ugniagesių gelbėtojų bei savanorių dalyvavo bendruose „Pagalbos teikimo ir mokymo vykdyti bendras operacijas“ užsiėmimuose. Jų metu stiprinti ugniagesių gelbėtojų ir savanorių gebėjimai teikti pagalbą ir tarpžinybinę sąveiką ekstremalių situacijų atvejais bei vykdyti gelbėjimo operacijas.
Abiejose projekte dalyvaujančiose savivaldybėse rengti ir specializuoti mokymai. Trakų rajone vietos ugniagesiai gelbėtojai tobulino tarnybinių automobilių vairavimo įgūdžius, o Gibų valsčiuje vykusiais specializuotais mokymais siekta stiprinti saugaus elgesio vandenyje įgūdžius – buvo mokomi gelbėtojai ir motorinės valties vairininkai.
Nauja gelbėjimo įranga
Projekto partnerių institucijoms atlikus turizmo saugumo rizikų vertinimą, atskleista, kad pagrindinės grėsmės šiame sektoriuje kyla dėl nusikaltimų, infrastruktūros trūkumų, stichinių nelaimių ir nepakankamos komunikacijos tarp institucijų. Infrastruktūros trūkumai, tokie kaip nepakankama saugumo įranga ar ženklinimas, gali būti rimta grėsme turistų saugumui, todėl projekto metu viena svarbiausių užduočių buvo įsigyti naujos specializuotos įrangos.
Ugniagesius gelbėtojus ir savanorius siekta aprūpinti technine įranga, kuri būtina ne tik užtikrinant tinkamą ir savalaikį ugniagesių gelbėtojų ir savanorių reagavimą, turizmo saugumą, situacijos suvaldymą nelaimių ir ekstremalių situacijų atveju Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione, bet ir gerinant ugniagesių gelbėtojų ir savanorių kasdienės veiklos kokybę. Įgyvendinant projektą, Trakų rajono savivaldybėje buvo įsigytas gaisrinis automobilis su įranga, gelbėjimo rogės, pripučiama valtis kietu dugnu, prie kurios galima pritvirtinti benzininį variklį, su įranga. Savo ruožtu partneriai Lenkijoje įsigijo valties su įranga komplektą, keturis nardymo įrangos komplektus ir prie vieno iš vandens telkinių sukūrė viešąją infrastruktūrą – naują viešąją erdvę su angaru ir saugomu viešuoju paplūdimiu, pėsčiųjų takais bei apšvietimu.
Antrąją konferencijos dieną projekto partnerių atstovai pristatė įsigytą gelbėjimo įrangą. Trakų rajono priešgaisrinė gelbėjimo įstaiga demonstravo gaisrinį automobilį, gelbėjimo roges, gelbėjimo valtį su priekaba. Partneriai iš Lenkijos pristatė du nardymo kostiumus su įranga (įskaitant dujų balionus ir pelekus), du gelbėjimo plūdurus, stebėjimo gelbėtojų bokštą, vandens gelbėjimo ratą. Taip pat buvo pademonstruota gelbėjimo operacija, kurią lydėjo apskritojo stalo diskusijos. Trakų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Agata Beliak moderavo diskusiją tema ,,Poilsis be rūpesčių – mūsų bendras darbas: partnerystė dėl kokybės ir saugumo“, projekto ekspertas Saulius Kromalsas ragino diskutuoti apie „Saugumo užtikrinimą projekto partnerių teritorijose“, o Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos parengties užtikrinimo specialistas Andrej Stankevič kvietė pasikalbėti apie „Saugų elgesį prie vandens telkinių ir vandenyje“.
Turizmo saugumo tyrimas
Projekto ekspertas Saulius Kromalcas pristatė atlikto „Institucinio bendradarbiavimo turizmo saugumo užtikrinimo srityje projekto partnerių teritorijose“ tyrimo ataskaitą. Turizmo saugumo tyrimas buvo atliekamas pagal su projekto partneriu suderintą mišrią metodologiją, tarpusavyje derinant kokybinius ir kiekybinius metodus: dokumentų ir statistinių duomenų analizę, ekspertų interviu, lauko tyrimus ir stebėjimą, efektyvumo matavimą.
S. Kromalcas pabrėžė, kad moksliniu aspektu turizmo saugumas aprėpia efektyvią nusikaltimų prevenciją, nelaimių valdymą ir infrastruktūros tobulinimą, atskleidžia turistų pasitikėjimą ir saugios aplinkos svarbą turizmo sektoriaus konkurencingumui bei atsparumui sukrėtimams. Vis dėlto taikomuoju aspektu tai yra tvaraus vystymosi pagrindas, turintis tiesioginės įtakos lankytojų pasitenkinimui ir lankomų vietovių sėkmei, aprėpiantis viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo svarbą, siekiant užtikrinti saugias kelionių sąlygas ir išvengti rizikų, galinčių neigiamai paveikti sektorių.
Atlikus turizmo saugumo situacijos Trakų rajono savivaldybėje ir Gibų valsčiuje ekspertinį vertinimą, abiejuose regionuose pastebėtas poreikis tobulinti turizmo infrastruktūrą, ypač orientuojantis į saugumo priemones gamtos ir kultūros objektuose. Pastebėta, kad Trakų rajonas turi efektyviai veikiančią, gerai organizuotą profesionalią priešgaisrinę tarnybą, o tuo metu Gibų valsčius yra labiau priklausomas nuo ugniagesių savanorių darbo. Vis dėlto abu regionai susiduria su sunkumais, susijusiais su saugumo informacijos turistams prieinamumu realiuoju laiku, o ypač užsienio kalbomis, visi projekto dalyviai pabrėžė būtinybę stiprinti mokymus turizmo paslaugų teikėjams, siekiant efektyviau spręsti saugumo klausimus.
Projekto partnerių institucijos vykdo daugybę funkcijų, susijusių su turizmo saugumo užtikrinimu, įskaitant infrastruktūros priežiūrą, turistų informavimą apie galimas grėsmes, nusikaltimų prevenciją ir greitą reagavimą į nelaimes. Bendradarbiavimas tarp institucijų yra esminis veiksnys, užtikrinantis sisteminį požiūrį į rizikų valdymą ir veiksmingą saugumo politikos įgyvendinimą. Rizikų valdymo strategijų efektyvumas priklauso nuo išsamių prevencijos planų kūrimo ir jų praktinio įgyvendinimo, taigi pravartu sukurti nuoseklų bendradarbiavimo planą, įtraukiant į jį reguliarius partnerių susitikimus, bendrus mokymus ir keitimąsi duomenimis bei gerąja praktika.
Veiksmai savivaldybėse
Pirmoji konferencijos diena buvo intensyvi ir kupina žinių, bendravimo ir patirčių. Konferencijos dalyviai pristatė parengtus pranešimus įvairiomis su turizmo saugumu susijusiomis temomis, o dieną vainikavo spaudos konferencija.
Trakų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Agata Beliak skaitė pranešimą „Trakų turizmo ir verslo informacijos centras: informacija, partnerystė, saugumas“. Ji priminė, kad centras yra „ne tik turizmo atspirties taškas, bet ir vieta, kur formuojamas saugumo jausmas“ ir jo darbas „ne tik informuoti, bet ir užtikrinti, kad kiekvienas svečias jaustųsi suprastas, saugus ir laukiamas“. Pristačiusi įstaigos – kaip koordinuojančio centro, informacijos šaltinio, paslaugų teikėjo ir partnerystės platformos – vaidmenį ir funkcijas, ji pabrėžė informavimo ir informuotumo svarbą.
Gibų valsčiaus kultūros centro direktorius Robert Janczewski papasakojo apie turizmą Gibų savivaldybėje, jo tendencijas ir iššūkius, vietovės potencialą, plėtojamas turizmo šakas bei supažindino su galimybėmis ir plėtros kryptimis 2025–2027 m., veiksmų planu ir taikytinais rodikliais, padedančiais įvertinti padarytą pažangą, veiklos efektyvumą ir turistų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis.
Konferencijoje dalyvavusi Lietuvos kurortų asociacijos direktorė Kristina Citvarienė skaitė pranešimą apie saugumo standartus turizmo ateičiai Lietuvos kurortuose ir kurortinėse teritorijose. Ji pristatė asociacijos veiklą, tikslus ir priminė, kad asociacija atstovauja keturiems Lietuvos kurortams: Palangai, Neringai, Birštonui, Druskininkams, ir penkioms kurortinėms teritorijoms, tarp kurių – šalia Zarasų, Ignalinos, Anykščių, Kauno rajono yra ir Trakai. Taip pat pranešėja supažindino su svarbiausiomis kurortų ir kurortinių teritorijų aktualijomis, privalumais, turizmui tenkančiu vaidmeniu Lietuvos ekonomikos sanklodoje, paminėjo, kad saugumas yra turizmo esmė ir prioritetas, nes „lemia pasitikėjimą, lojalumą ir norą sugrįžti“. Ji akcentavo, kad „saugumas kurortuose – tai ne tik policijos ar viešosios tvarkos klausimas“, o „kompleksinė sąvoka, apimanti daugybę sričių, kurioms skiriamas nuoseklus dėmesys“. Kaip teigiama jos pranešime, saugumą kurortuose sudaro „nusikalstamumo prevencija, viešosios tvarkos užtikrinimas, vandens telkinių priežiūra, maisto sauga, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, SPA ir sveikatinimo paslaugų kokybė, taip pat infrastruktūros saugumas – nuo apšvietimo ir takų priežiūros iki prieinamumo visiems lankytojams“. K. Citvarienė supažindino su nusikalstamų veikų kurortuose duomenimis ir patikino, kad tokių veikų skaičius Lietuvos kurortuose yra išties mažas.
K. Citvarienei pritarė Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Šarūnas Žukauskas, papasakojęs apie viešosios tvarkos priemones, užtikrinančias saugią aplinką Trakų rajono savivaldybėje. Jis pabrėžė, kad, norint išlaikyti Trakų krašto patrauklumą vietinio ir tarptautinio turizmo prasme, „saugi ir švari aplinka, visų pirma, užtikrinama vykdant prevencines priemones – visuomenės švietimą ir informavimą“, o kontroliuojant siekiama užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi. S. Žukauskas pristatė savivaldybės vykdomas funkcijas, jai pavestas atsižvelgiant į kylančius iššūkius, kai reikia suderinti viešuosius gyventojų ir turistų interesus. Jis taip pat pasidalijo gerąja vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo viešosiose vietose praktika, pabrėžė, kad tai turėjo reikšmingos įtakos pagerėjusiai kriminogeninei situacijai rajone. Prieš dešimt metų buvo įdiegta pirmoji vaizdo stebėjimo sistema, kurią sudarė 35 vaizdo kameros šalia pagrindinių gatvių ir viešųjų žmonių susibūrimo vietų rajono miestuose – Lentvaryje, Trakuose ir Rūdiškėse, o šiuo metu jau yra 90 vaizdo kamerų, įrengtų ir kitose viešosiose vietose – parkuose, skveruose, kitose didelio žmonių srauto sulaukiančiose poilsio zonose. Viešojo vaizdo stebėjimo vaizdo kamerų duomenys yra nepamainomi užtikrinant kriminalinę prevenciją, viešąjį saugumą ir tvarką, todėl savivaldybė palaiko šios sistemos atnaujinimą ir plėtrą.
Pristatydamas pranešimą „Kaip užtikrinti saugumą turizmo sektoriuje – Gibų savivaldybės pavyzdys“, Gibų valsčiaus mero pavaduotojas Tomasz Kuprewicz dalijosi gerąja patirtimi apie valsčiaus teritorijoje pastaraisiais metais įgyvendintus infrastruktūros gerinimo projektus, susijusius su vietovės įvaizdžio gerinimu ir pritaikymu lankyti gyventojams bei turistams. Taip pat jis pabrėžė, kad nuolat stengiamasi palaikyti nustatytą Savanorių ugniagesių departamento padalinių parengtį, o, bendradarbiaujant su įvairiomis institucijomis (pvz., policija, pasienio apsauga, kariuomene ir kt.), vykdomi specializuoti mokymai didina ugniagesių operacinius pajėgumus ir leidžia jiems įgyti papildomų įgūdžių.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus patarėjas Donatas Gurevičius supažindino su civilinės saugos aktualijomis ir Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, aptarė Europos Komisijos 2025 m. kovo 26 d. pristatytoje parengties strategijoje siūlomus veiksmus. Paminėtina, kad ši strategija grindžiama atsparumo nelaimėms didinimo tikslais, kad būtų galimybė numatyti, pasirengti, reaguoti ir užtikrinti saugumą. D. Gurevičius papasakojo apie ekstremaliųjų situacijų valdymo ciklo etapus ir Penkių žingsnių programą, paragino naudotis Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetaine LT72.LT ir mobiliąja programėle, kurios gali padėti pasirengti nelaimėms.
Rekomendacijos projekto partneriams
Šioje baigiamojoje projekto konferencijoje pristatytos viso projekto įgyvendinimo metu rengtos ir su ekspertų darbo grupe derintos rekomendacijos. Remiantis jomis, siūloma projekto partnerių savivaldybėse organizuoti jungtinius ugniagesių gelbėtojų kompetencijų ugdymo ir kvalifikacijos kėlimo, gelbėjimo veiksmų ir priemonių naudojimo (motorinių valčių vairavimo) įgūdžių tobulinimo mokymus bei periodinius tarnybinio transporto vairavimo ekstremaliose situacijose įgūdžių tobulinimo mokymus.
Rekomenduojama vykdyti informacines kampanijas, skirtas turistams ir gyventojams, kurių metu būtų pateikiama informacija apie saugumo taisykles ir pavojus, įrengti stebėjimo kameras strategiškai svarbiose vietose, turistiniuose objektuose, viešose erdvėse bei gatvių apšvietimą turistų lankomose vietose, papildomus gelbėtojų postus maudynių vietose, užtikrinti pėsčiųjų bei dviračių takų plėtrą bei jų būklės gerinimą, įsigyti dronų ir irklenčių vandens teritorijoms ir turistų gausiai lankomoms vietoms stebėti ir naudoti šias priemones prevencijos tikslais, taip pat užtikrinti mobiliųjų programėlių, leidžiančių greitai pranešti apie saugumo problemas ar gauti pagalbą nelaimės atveju, sukūrimą ir diegimą. Taip pat būtų naudinga sukurti specialiąją ženklinimo sistemą, įrengti informacinius stendus su pirmosios pagalbos instrukcijomis, vietos gelbėjimo tarnybų kontaktais ir kitais svarbiais saugumo patarimais, sužymėti Trakuose esančio Galvės ežero akvatoriją.
Projekto ekspertas S. Kromalcas pabrėžė, kad svarbu ir prasminga imtis visų įmanomų veiksmų, siekiant sujungti Trakų rajono savivaldybės ir Gibų valsčiaus turimus išteklius, patirtį, žinias ir siekiant užtikrinti aukštą turizmo saugumo lygį abiejuose regionuose.
Trakų rajono savivaldybės informacija
Nuotraukose:
- Iš kairės: Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorė Dovilė Daudaitė, meras Andrius Šatevičius, Gibų valsčiaus meras Robert Baginski, Trakų rajono savivaldybės vicemerai Jonas Kietavičius ir Jolanta Abucevičienė, 2025 m. spalio 23 d. Aleksandro Polijančuk nuotr.
- 3 metų bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Lenkijos institucijų sutartį pasirašė (iš kairės) Gibų valsčiaus meras Robert Baginski, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorė Dovilė Daudaitė ir Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos direktorius Giedrius Jasionis, 2025 m. spalio 23 d. Astos Lipkevičienės nuotr.
- Projekto metu įsigytas ugniagesių automobilis, 2025 m. spalio 24 d. Aleksandro Polijančuk nuotr.
- Trakų rajono savivaldybės vicemerui Jonui Kietavičiui (kairėje) Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos direktorius Giedrius Jasionis įteikė apdovanojimą „Už nuopelnus ugniagesybai“, 2025 m. spalio 23 d. Aleksandro Polijančuk nuotr.
