Iš viso rezultatų:

Aktuali informacija

 

Trakų rajono savivaldybė vykdys želdynų ir želdinių būklės stebėseną

 

Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme nustatyta prievolė savivaldybių administracijoms vykdyti želdynų ir želdinių būklės stebėseną. Dar 2008 m. Aplinkos ministerija patvirtino želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programos nuostatas, parengtas vadovaujantis Želdynų įstatymu, Aplinkos monitoringo įstatymu ir kitais teisės aktais.

Ilgametę želdynų ir želdinių būklės stebėsenos patirtį Lietuvoje turi, ko gero, tik Alytaus ir Kauno miestų savivaldybės. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodo mokslo darbuotojos dr. Vilija Snieškienė ir dr. Antanina Stankevičienė jau kelerius metus stebi šių miestų želdynų ir želdinių būklę. Mokslininkės kasmet parengia išsamią stebėsenos ataskaitą, tyrimų medžiagą pristato ir apibendrina straipsniuose mokslo žurnaluose. Trakų rajono savivaldybė bus bene trečioji pasirengusi ir patvirtinusi savivaldybės teritorijos želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą ir programos įgyvendinimo priemonių bei želdinių stebėsenos planą 2021 – 2025 m. laikotarpiui.

„Savivaldybės tarybos patvirtintoje Trakų rajono savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programoje nustatyti bendrieji stebėsenos principai, metodika, pastovaus (nuolatinio) stebėjimo vietų išdėstymas. Stebėsenos plane tokių vietų parinkta aštuonios, Trakuose, Lentvaryje, Rūdiškėse, Onuškyje ir Senųjų Trakų kaime“ – pasakoja Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė ekologė Inutė Neverovskienė. – „Ši želdinių stebėsenos programa prisidės prie bendrojo Trakų rajono savivaldybės teritorijos aplinkos monitoringo tikslų ir uždavinių įgyvendinimo ir papildys Trakų rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2021–2026 metų programą, sudarys sąlygas tinkamai vertinti želdinių būklę, valdyti ir prognozuoti ją, taikyti reikalingas želdinių tvarkymo priemones“.

Trakų mieste bus stebimi Vytauto gatvės želdiniai, senoji liepų alėja nuo Birutės gatvės link Lukos ežero, Vilniaus gatvės atkarpos želdiniai. Lentvaryje – Klevų alėjos medžiai ir Bažnyčios gatvės atkarpos želdiniai; Onuškyje ir Rūdiškėse bus stebimi aikščių prie bažnyčių želdiniai, Senųjų Trakų kaime – Trakų gatvės atkarpos želdiniai. Tokia želdinių būklės stebėsena, atliekama mokslininkų ekspertų, turėtų padėti ne tik stebėti savivaldybės miestų ir gyvenviečių aplinkos pokyčius, bet ir geriau prisitaikyti prie šių pokyčių, valdyti aplinkos, želdynų ir gatvių želdinių būklę ir užtikrinti gyventojų gerovę.

Trakų rajone išskirtiniame kraštovaizdyje auga įspūdingų želdinių ir istorinių želdynų. Todėl dendrologai, arboristai noriai talkina savivaldybės administracijai atliekant želdinių inventorizacijas, rengiant želdynų ir želdinių tvarkymo projektus. Tikimasi profesionalų paramos ir ateityje. Pagal parengtą programą ir priemonių planą savivaldybės administracija vykdys Trakų rajono savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos paslaugos viešąjį pirkimą.

Želdinių būklės stebėsenos programa.

 

Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus informacija

 


Trakų rajono savivaldybės administracija ir VšĮ „Gamtos ateitis“ rekomenduoja: 2020 metų užbaigimo švenčių receptas – tvariau ir draugiškiau gamtai

Artėjančių didžiųjų metų švenčių nuotaikos jau ima vis labiau spalvinti mūsų kasdienybę, tad paruošėme Jums šūsnį rekomendacijų, kad šis nuostabus ir šiais metais nusimatantis kiek kitoks švenčių laikotarpis būtų kitoks visomis prasmėmis – tvaresnis, atsakingesnis ir draugiškesnis gamtai ir mums patiems. Pasistenkime švęsdami padaryti kuo mažau žalos aplinkai ir visai planetai, o besiruošdami šventėms pagalvokime ir apie vartojimo bei tvarumo temas.

Kodėl?

Atsakymas paprastas – šventinis sezonas gruodžio mėnesį tradiciškai yra didžiausio vartojimo laikotarpis, kai visi švenčiame, dovanojame vieni kitiems dovanas, daug keliaujame ir lankome vieni kitus. Ir netgi skaičiuojama, kad per tas kelias švenčių dienas žmogus sukuria tokį savo anglies dioksido pėdsaką, kokį palieka jo skrydis lėktuvu per Atlantą. Po švenčių išmetama tonos nesuvalgyto maisto, plastikinių dovanų pakuočių, nukertama milijonai eglių, o statistika rodo, kad kas antras žmogus meluoja, jog gauta dovana iš tikro patiko – tad verta susimąstyti, ką galima daryti kitaip jau šiais metais?

Dovanos savo šeimai, artimiesiems, draugams, kolegoms

Įprastai dovanų pirkimo klausimas žmonėms prieš šventes sukelia daugiau streso nei malonumo, užima daugiausiai laiko ir kainuoja daugiausiai išlaidų. O ar pagalvojote, ar jūsų artimiesiems tikrai reikia dar daugiau „daiktų“? Daugelis iš mūsų turi jau ir taip kur kas daugiau nei mums reikia. O kai labai norime kažko, paprasčiausiai imame ir įsigyjame patys. Tad ką padovanoti, o gal visai atsisakyti dovanų?

Numatykite naujas taisykles šių metų (ne)vienkartinėms dovanoms tarp šeimos narių, draugų, kolegų – idėjų yra išties nemažai:

    • Keistis dovanomis už sutartą sumą – taip tereikės pasirūpinti viena dovana, bet ne atskirai dovanomis kiekvienam.
    • Dovana tam tikra tematika, pvz. TIK maisto produktas, TIK rankų darbo dovana, TIK ekologiška ar iš perdirbtų medžiagų pagaminta dovana – o sąrašas tokioms dovanoms išties ilgas: stiklainis uogienės, medaus, jūsų kepti meduoliai, jūsų pieštas piešinys, megztos kojinės, jūsų pasiūtas daugkartinis pirkinių krepšys, sukalta lesyklėlė, riešutai jūsų pasiūtame maišelyje iš lino, o gal augalas vazone, kuris džiugins kasdien ir pan. O gal – kažkoks praktinis daugkartinis daiktas, kurį naudos ne vienerius metus? Pvz. daugkartinis puodelis kavai ar arbatai, gertuvė vandeniui, daugkartiniai šiaudeliai, maišelių rinkinys sveriamiems produktams ar kt.
    • O gal dovana – „ne daiktas“? – vakarienė, pasimatymas, masažas, jogos užsiėmimas, tapybos pamoka arba tiesiog ranka rašytas laiškas, užbaigiant tą daiktų kaupimo ciklą ir galbūt paskatinant artimuosius išbandyti kažką naujo – juk šiuo metu įvairių užsiėmimų, pramogų apstu internete, net neiškeliant kojos iš namų?…
    • Geras darbas, šventės metu pasirūpinant aukų dėžute ir surinktą sumą paaukojant nuo šeimos, draugų, kolegų kažkam, kam to reikia labiau nei jums – kažkam siekiant surinkti reikiamą sumą svarbiai operacijai, norint pasirūpinti vienišais ar sergančiais žmonėmis, o galbūt – gyvūnais prieglaudoje.
    • Jei planuojate visgi pirkti ir dovanoti daiktus – tai pirmiausia rinkitės tuos, kas pagaminta mūsų šalyje, taip paremiant vietos verslą ir vietos kūrėjus, mažus verslus.
  • O gal dovanų apskritai atsisakysite, sutardami, kad už tuos pinigus kartu susikursite tiesiog gražią pasibuvimo kartu šventę ir tuo pačiu – padovanodami vieni kitiems ramybę.

 

Dovanų pakuotės

Jei visgi kartu šeimoje, su draugais nusprendėte, kad renkatės dovanojimo – nors ir mažų dovanų – džiaugsmą – pagalvokite ir apie dovanos supakavimą. Didžiojoje Britanijoje netgi buvo paskaičiuota, kad per Kalėdas sunaudojama apie 227 0000 mylių vyniojamo dovanų popieriaus – tokio kiekio drąsiai pakaktų supakuoti prie Prancūzijos krantų esančią Gernsio salą. Tad išeitys yra kelios – arba atsisakyti dovanų popieriaus ir su juo kartu į porą einančių lipnių juostų, juostelių, klijuojamų blizgučių ir dovanoti dovanas tiesiog nesupakuotas. Juk toks popierius po dovanos išpakavimo tiesiu taikymu keliauja į šiukšliadėžę. Juolab – didžioji dalis dovanų pakavimo popieriaus net neperdirbama dėl jo gamyboje naudojamų įvairių cheminių baliklių su chloru ar kitų cheminių medžiagų.

Arba patarimas būti išradingiems – dovanoti dovanas, supakuotas į turimo audinio atraižą, kurią po išpakavimo galima tiesiog pasiimti atgal ir pasilikti kitai progai, o jei mokate siūti – galite pasiūti maišelį iš to audinio – bus dviguba dovana, vėliau keliaujant į parduotuvę pirkiniams arba sveriamiems produktams. Taip pat dovanų pakavimui gali pasitarnauti ir kitos priemonės – anksčiau gauti dovanų maišeliai, kurių neišmetėte, laikraščiai, seni žemėlapiai…

Bet jei visgi gavote daug dovanų, liko daug įvairių pakuočių – pasirūpinkite, kad jos atsidurtų teisingame pakuočių atliekų konteineryje. Ir būtinai – tvarkingai sulankstytos, kad neužimtų daug vietos.

Eglutės ir dekoracijos

Kokia eglutė – plastikinė… gyva nukirsta eglutė… gyva eglutė vazonėlyje, eglės šakelė, o gal nuomota eglutė? Kokia eglute nusprendėte namus papuošti šiais metais?

  • Jei tai plastikinė eglutė, kurią įsigijote kažkada anksčiau ir puošiate kasmet, tai, žinoma – ją puikiai naudokite ir toliau, apart išmesdami ir įsigydami kitą. Atsisveikinkit su ja tik tada, kai ji visiškai nebetiks puošimui. Tada dirbtinę eglutę reikėtų nuvežti į artimiausią didelių gabaritų (stambiagabaričių) atliekų surinkimo aikštelę.
  • Eglutė vazonėlyje – puikus sprendimas papuošti namus, nepadarant didelės žalos gamtai, jei po šventės turite numatę vietą, kur eglutę pasodinsite.
  • Jei visgi namus puošite nukirsta eglute, svarbu po švenčių ją tinkamai sutvarkyti – neišmesti jos į buitinių atliekų konteinerį ar nepalikti šalia jo, o pristatyti į specialų konteinerį eglutėms surinkti – apie tai praneša arba patiems verta kreiptis į konkretų namą aptarnaujančią atliekų tvarkymo įmonę. O gal gyvenate nuosavame name ir turite galimybę eglutę kompostuoti ar sudeginti?
  • Jau keletą metų vis labiau populiarėjanti paslauga – eglutės nuoma, kai eglutė rezervuojama dar anksčiau iki švenčių, per šventes džiugina jūsų namus, o pasibaigus šventiniam sezonui grįžta atgal į gamtą, ir vėlgi – ūgteli ir laukia švenčių iki kitų metų.
  • O gal šiais metais pakaks tik eglutės šakos jaukumui namuose sukurti? Tokių parūpina prieš šventės miškininkai, kurie dalina nugenėtų eglių šakas prie prekybos centrų ar miesto aikštėse.
  • Gyvenimo be atliekų (zero waste) propaguotojai siūlo ir dar daugiau smagių ir išradingų sprendimų šiuolaikiškai eglei jūsų namuose: eglute paversti vieną iš namuose augančių vazoninių augalų, jį papuošiant šventinėmis dekoracijomis; papuošti jūsų kieme augančią eglutę, arba dar tvariau ir „su šypsena“ – papuošti rėmeliu kambario sieną ar stalą su iš kokio seno žurnalo iškirpta eglute arba eglute papuošti kompiuterio užsklandos ekraną.
  • Grįžkime prie senųjų tradicijų – jau ilgus metus senosios kartos papuošimams naudodavo medžiagas ir daiktus iš gamtos, tad ir mes – ieškokime originalių sprendimų eglutės ir namų papuošimams, rankų darbo dekoracijoms: džiovinti vaisiai, kepti riestainiai, medžiaginiai žaisliukai ar žaislai iš gamtoje randamų priemonių. Tvarumas papuošimuose – tai tolygu minimalizmui, natūraliems akcentams namuose ir visiškam pompastikos nebuvimui. O jei tai kurta jūsų ir jūsų vaikų rankomis – jaukumo bus tik daugiau.
  • Jeigu visgi nusprendėte pirkti naujas dekoracijas – rinkitės rankų darbo dirbinius iš vilnos, medžio, perdirbtų medžiagų, kanapių, džiuto ir kt.
  • Advento kalendorius – pats metas susikurti su vaikais tokį, savo rankomis, kurį naudosite kasmet, metai iš metų. Liks tik papildyti palinkėjimais ar mini skanumynais vaikams, o kaip jį pasigaminti – idėjų internete tikrai labai daug ir iš pačių įvairiausių medžiagų.

Maistas per šventes

Svarbiausia – išmokti planuoti ir keliauti į parduotuvę pirkti maisto produktų šventėms, apgalvojus šiuos svarbius dalykus:          

  • Jei švęsite šventes su savo tėvais, artimaisiais, draugais – aptarkite meniu iš anksto ir pasidalinkite, kas už kokius patiekalus bus atsakingas – priešingu atveju, tikėtina, maisto patiekalai gali kartotis ir, deja, dalis jo pateks į šiukšlių dėžę.
  • Ar tikrai vis dar būtina laikytis tradicijų ir gaminti 12 ir daugiau patiekalų šventiniam Kūčių stalui?
  • Jei visgi maisto prigaminote per daug, jei maistas net nepaliestas, neragautas – gal galima jį paaukoti ar atiduoti kitiems?
  • Tegul šventės būna tas momentas, kai geriau pagaminti vieną ar kelis patiekalus, kurių neragavote visus metus, kurio labai pasiilgote ir kurį ruošite patys, žinodami visus į jį dedamus produktus. Tvariausia vakarienė, pietūs bus tie, kai viskas bus suvalgyta ir jokio maisto neatsidurs šiukšliadėžėje.

Kalėdinės atvirutės – ar tikrai dar siunčiate popierines?

Kasmet į šiukšliadėžes dar iškeliauja tonos popierinių atviručių, dalis jų dar nugula į stalčius, lentynas, nes kažkaip nesmagu išmesti žmonių linkėjimus, tad lieka kaupti dulkes ir laukti savo eilės išmetimui, galbūt ne šiais, kitais metais. Tad siūlymas pamažu šią tradiciją išgyvendinti, nebent atvirutė turi kitokią paskirtį. Pastaruoju metu populiarėja „gyvos“ kalėdinės atvirutės, kurias perskaičius galima pasodinti, jų popierius suirs ir iš jų išaugs gėlės ar net morkos. Bet – žiūrint per tvarumo prizmę, svarbiausia pasveikinimo momentas – tad puikiai tiks ir elektroninė atvirutė su jūsų šeimos nuotrauka ir nuoširdžiais palinkėjimais šventėms.

Kalėdiniai megztukai su nykštukais ir elniais

Dar pakankamai nauja, bet vis labiau kasmet populiarėjanti tradicija ir mūsų šalyje, bet ar tikrai kasmet reikia vis naujų megztinių visiems šeimos nariams? Gal tiks ir praėjusių metų garderobas arba – galimybė apsikeisti megztiniais su savo draugais, kad nebenaudojami rūbai neiškeliautų ir nepapildytų tekstilės gaminių konteinerių gatvėse. Juk didžiosios dalies jų sudėtyje yra daug plastiko.

O svarbiausia….

Kūčios, Kalėdos – tai šventė ne apie save, ne apie dovanas, bet apie dvasingumą ir apie buvimą kartu su šeima ir su pačiais artimiausiais žmonėmis. Didžiųjų švenčių esmė senosioms kartoms buvo artimųjų, šeimos susibūrimas, bendravimas, o šiandien šį švenčių aspektą vis labiau pakeičia materialių dovanų kultas. Deja, kad ir kokios brangios būtų dovanojamos dovanos – jos niekaip nekompensuos bendravimo ir artimo ryšio trūkumo.

Kūčios, Kalėdos – tai nėra viena diena metuose, kai visi gauna to, apie ką svajojo ištisus metus. Tai priešingai, galimybė priminti sau ir vaikams, kokios vertybės yra svarbiausios. Senosios kartos tikėjo, kad šventiniu laikotarpiu gauti palinkėjimai pildosi, tad dovanokime vieni kitiems ne daiktus, ne stresą, bet pokalbius, įsimintinas akimirkas ir bendravimą, buvimą su šeima ir gerą bei kokybišką laiką kartu. Tuo pačiu tausosime ir gamtą.

Tvarių ir jaukių visiems pamažu artėjančių švenčių!

 


 

Būk atsakingas – pasirūpink atliekomis tinkamai!

2020 m. gruodžio 15 d. Trakų rajono savivaldybėje, įgyvendinant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus, organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai bus surenkamos:

  • Elektros ir elektroninės įrangos atliekos;
  • Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos;
  • Vidaus degimo variklių tepalo, kuro ir oro filtrų atliekos.
  • Sumokant atliekų turėtojui bus surenkamos:
  • Automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos (yra išimčių);
  • Automobilinių ir pramoninių akumuliatorių atliekos.Taip pat gaminių atliekų surinkimo akcijos metu, iš transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančių asmenų, palankiomis sąlygomis (sumokant atliekų tvarkytojui) bus galima priduoti alyvų atliekas.                      
  • Norintys pateikti informaciją apie kiemuose be priežiūros paliktus nebenaudojamus automobilius ar nelegalius transporto priemonių ardytojus, galite užpildyti formą http://autotvarkymas.lt/pranesimas-del-neeksploatuojamu-transporto-priemoniu/ arba e-paštu info@autotvarkymas.lt, arba skambinti telefonu 8 600 900 30.

 

  • Elektros ir elektroninėje įrangoje bei baterijose ir akumuliatoriuose esantys metalai, rūgštys ir kitos kenksmingos medžiagos kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai ir gamtai. Šių atliekų negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis. Jas reikia rūšiuoti, rinkti atskirai ir atiduoti atliekų tvarkytojui. Alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių atliekose esančios medžiagos taip pat kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Patekusios į vandenį, gruntą, atmosferą, jos užteršia pavojingomis, kenksmingomis ir toksiškomis medžiagomis. Kiekvienas alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių turėtojas rūšiuodamas atliekas ir jas atiduodamas atliekų tvarkytojams perdirbti ir pakartotinai panaudoti padeda saugoti aplinką ir tausoti gamtos išteklius. Naudojimui netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra taršos šaltinis: iš jo į dirvožemį gali ištekėti aplinkai žalą darantys skysčiai (kuro, alyvos likučiai, įvairios rūgštys), išdaužyti automobilio stiklai ne tik teršia aplinką, bet ir gali sužeisti greta žaidžiančius vaikus. Plastikas, guma, alyva, padangos ar kitos automobilyje esančios medžiagos, pakliuvusios į aplinką, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir užteršia orą. Daugiau informacijos apie atliekų tvarkymą, atliekų rūšiavimą, atliekų surinkimo vietas, netinkamo atliekų tvarkymo žalą aplinkai bei žmonių sveikatai – www.gia.lt, www.eei.lt.
  • Norintys priduoti savo nebenaudojamą automobilį ir gauti eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą siūlome užpildyti formą http://autotvarkymas.lt/entp-turetojams/ arba rašyti e-paštu info@autotvarkymas.lt, arba skambinti tel. Nr. 8 663 66341.
  • Jeigu Jūsų įmonė, įstaiga ar organizacija bei Jūsų įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojai arba gyventojai turi aukščiau išvardintų atliekų prašome iki 2020 m. gruodžio 10 d. registruotis e-paštu atliekos@atc.lt arba telefonu 8 5 206 09 01.
  • Šiuo metu taip pat vyksta įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms skirtas projektas „Mes rūšiuojam“, prie kurio dar galite prisijungti, rūšiuoti atliekas, rinkti taškus ir keisti juos į įvairiausius prizus, keliones, ekskursijas! Informaciją apie projektą „Mes rūšiuojam“, prizus, dalyvių registraciją rasite www.mesrusiuojam.lt.

Gamtos herojai

 

Kviečiame dalyvauti gamtos herojų rinkimuose. Jei pažįstate žmogų ar ugdymo įstaigą, vertą gamtos herojaus vardo, iki spalio 15 dienos užpildykite registracijos anketą ir nominuokite jį arba save vienoje iš trijų - metų ugdymo įstaigos, metų pedagogo ar metų mokinio - kategorijų.

Aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ organizuoja Gamtos herojų apdovanojimus, kurių metu ieško gamtai draugiškų ugdymo įstaigų, įkvepiančių tobulėti pedagogų ir aktyviai veikiančių moksleivių!

Apdovanojimų tikslas – įvertinti, paviešinti ir apdovanoti gamtosaugos srityje aktyviai veikiančias ugdymo įstaigų bendruomenes už jų nuveiktus darbus saugant gamtą, prisidedant prie aplinkosauginio sąmoningumo ugdymo ir gamtai draugiško gyvenimo būdo formavimo bei aktyvios aplinkosauginių idėjų sklaidos savo aplinkoje, tokiu būdu rodant pozityvų ir siektiną pavyzdį kitoms ugdymo įstaigoms.

Apdovanojimuose gali dalyvauti visos suinteresuotos ugdymo įstaigos ir pedagogai bei mokyklinio amžiaus vaikai (1-12 klasės). Dalyviai nominuojami trijose kategorijose, o kategorijų nugalėtojams bus skiriamos stipendijos:

  • Metų aplinkosauginio ugdymo įstaiga -1000 eurų;
  • Metų ekologiškiausias pedagogas – 500 eurų;
  • Metų aplinkai draugiškiausias mokinys – 500 eurų.

Todėl jei pažįstate tikrai vertą apdovanojimo gamtos herojų – kviečiame registruoti jį/ją/save ar ugdymo įstaigą iki 2020 m. spalio 18 d. užpildant elektroninę anketą: https://forms.gle/MajMQJ9edv9c6UiE6.

Apdovanojimų ceremonija pagal galimybes vyks Vilniuje, festivalio „Kita forma“ metu, 2020 m. atliekų mažinimo savaitės metu (tiksli data bus nustyta atsižvelgiant į aplinkybes) arba nuotoliniu būdu.

Dalyvavimas apdovanojimuose – nemokamas. Detalią informaciją apie projektą rasite prisegtuose nuostatuose.

Kilus klausimams kreipkitės el. paštas: apdovanojimai@kita-forma.lt arba telefonu 8 633 77609.

Daugiau informacijos apie projektą: https://kita-forma.lt/gamtos- herojai/ ir facebook grupėje Gamtos herojai.

 


 

Vykdoma Trakų miesto želdinių inventorizacija

 

Informuojame, kad Trakų rajono savivaldybės administracija, siekdama įvertinti želdinių būklę bei numatyti jų tvarkymo priemones 2020-2029 metams, vykdys želdinių, esančių Trakų miesto teritorijoje, inventorizaciją. Vadovaujantis Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 punktu inventorizacija gali būti atliekama visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.

Inventorizacijos metu bus nustatomos medžių ir vertingesnių krūmų rūšys bei formos, jų dendrometriniai parametrai (aukščiai, skersmenys) bei sanitarinė būklė, o darbų pabaigoje bus parengtas Trakų miesto želdinių tvarkymo projektas 2020–2029 metams. Želdinių inventorizavimo lauko darbai bus vykdomi š. m. liepos 29 – rugsėjo 29 d.

Inventorizaciją vykdys du UAB ,,Želdynų vizija“ atstovaujantys specialistai: proj. aut. dr. Julius Bačkaitis bei vyresn. inž. dr. Kšištof Godvod.

 


Švaros ambasadoriai 07.21 atvyksta į Lentvarį. Aiškinsis problemas ir padės jas spręsti

 

 

Nežinoti nėra gėda ar baisu – svarbu norėti sužinoti ir gauti atsakymus į kirbančius klausimus. Tam, kad neatsakytų klausimų liktų kuo mažiau, „Atliekų kultūra“ imasi darbo ir su gyventojais bendraus tiesiogiai. „Švaros ambasadoriai“ į Trakų rajono kiemus atvyks išsiaiškinti, kokie klausimai labiausiai rūpi gyventojams.

Jie lankysis Lentvaryje Ežero g. 4 ir Klevų al. 32 nuo 12.00 iki 14.30. Ateik sužinoti bei pasisakyti pats.

Ar žinojote, kad pirkdami bet kokį produktą ar daiktą jūs jau sumokate už šio daikto sutvarkymą, kai jam pasibaigus jį išmesite? Tikrai taip. Nusipirkę dantų pastos tūbelę jūs sumokate ir už jos išmetimą, kai ji pasibaigs, todėl rūšiuoti ne tik atsakinga, bet ir apsimoka finansiškai, kadangi mokesčiuose nebebus įtrauktas papildomas mišrių komunalinių atliekų perrūšiavimas. Tad kodėl nepradėjus rūpintis savo aplinka ir pinigine jau dabar? O į visus iškilusius klausimus imasi atsakyti „Atliekų kultūros“ komanda.

Jau šią savaitę, Lentvaryje, pasirodys „Švaros ambasadoriai“, kurie atliks gyventojų apklausą apie rūšiavimą ir atliekų tvarkymą jų gyvenamojoje vietoje. Šis „Atliekų kultūros“ projektas skirtas išsiaiškinti, kokios priežastys lemia gyventojų rūšiavimo pasirinkimą ir kokie klausimai iškyla atliekų tvarkymo tema.

Nesvarbu, kiek mums metų, nes sužinoti naujų dalykų niekada nėra nei per vėlu, nei per anksti, todėl „Švaros ambasadoriai“ bus pasiruošę atsakyti į visų klausimus – nuo pradinukų iki senjorų. Kad sistema galėtų gerėti ir ją tobulinti būtų paprasčiau – būtina žinoti gyventojų nuomonę bei jiems rūpinčius klausimus, todėl ši komanda taip pat atliks anoniminę trumpą apklausą, kuri suteiks informacijos apie gyventojų įpročius ir jų kiemo atliekų tvarkymo kasdienybę.

„Atliekų kultūros“ projektas startavo 2018 metais ir dabar įpusėjo antrus savo gyvavimo metus, per kuriuos buvo nuveikta tikrai daug – nuo TV laidų sukūrimo apie rūšiavimą iki dalijimosi daiktais stotelių „DĖK’ui“ tinklo atidarymo. Kasdien bendraudama su gyentojais iš visos Lietuvos „Atliekų kultūros“ komanda pamatė, kad žmonės nori sužinoti ir suprasti dar daugiau, todėl į gatves išleidžia „Švaros ambasadorius“, kurie rūpinsis, jog gyventojų klausimai būtų atsakyti ir jų komentarai padėtų gerinti atliekų tvarkymo kokybę Vilniaus mieste ir apskrityje.

Iš pradžių „Švaros ambasadoriai“ rinksis „karštuosiuose“ Vilniaus regiono taškuose, kur yra nustatyta, kad atliekų tvarkymas gali būti geresnis, o projektą nutarus tęsti – ir kituose Lietuvos miestuose.

Informaciją apie ambasadorių grafiką galima sekti „Atliekų kultūros“ Facebook paskyroje.

 


Aplinkosauginis projektas „Mes rūšiuojam. Vasara“ kviečia mažinti atliekas bendruomeniškai

Kartu su vasara nuo birželio 1 d. startuoja aplinkosauginis projektas „Mes rūšiuojam. Vasara“, kuris aktyviai kvies Lietuvos bendruomenes rūšiuoti atliekas, rinkti taškus ir laimėti projekto rėmėjų prizus. Jo organizatoriai tikisi, kad projektas, kurio metu bus renkamos buitinės elektronikos, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos, stiprins bendruomeniškumo jausmą kartu mažinti aplinkos taršą.

Jau šeštus metus siekiame suburti visos Lietuvos bendruomenes kurti atsakingą, aplinką tausojančią visuomenę. Didelis bendruomenių aktyvumas rodo jų norą gyventi gražesnėje ir švaresnėje aplinkoje bei kartu augantį gyventojų sąmoningumą, kad nerūšiuojamos elektronikos atliekos ne tik teršia aplinką, bet ir kelia pavojų gamtai ir žmonių sveikatai“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.

Šalies bendruomenių, dalyvaujančių šiame projekte, skaičius kasmet auga ir šiuo metu jų yra daugiau kaip 800. Nuo projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ pradžios bendruomenės jau surinko 574 tonas elektros ir elektroninės įrangos bei nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių.

Projekto organizatoriai EGIO ir GIA pasirūpina, kad visiems atidedantiems ar nerandantiems laiko išgabenti iš namų neveikiančių buitinių prietaisų, elektronikos, baterijų ir akumuliatorių būtų sudarytos visos sąlygos šias atliekas priduoti. Su bendruomene sutartu laiku ir sutartoje vietoje atliekos bus surenkamos visai šalia namų.

Maža to, už surinktas atliekas visoms bendruomenėms bus skiriami taškai, kuriuos jos galės iškeisti į projekto rėmėjų įsteigtus prizus (prekes ar paslaugas). Aktyviausiai, daugiausiai atliekų projekto metu tarp savo etapo dalyvių surinkusiai bendruomenei, bus papildomai skiriami 200 eurų vertės kuponai prekėms ar paslaugoms įsigyti.

Projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ partneriai – bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“, „Forum Cinemas“ (www.forumcinemas.lt), „Ogmina“ (www.ogmina.lt), „Office System“ (www.officesystem.lt), „O‘pen Lietuva“ (www.biuroreikmenys.lt). „Skorpiono takas“ (www.skorpionas.lt) ir „Strategija“ (www.gocrazy.lt).  

Projektas vyks trimis etapais. Pirmajame etape (birželio 1 d. – liepos 1 d.) atliekos bus surenkamos Klaipėdos, Šiaulių, Telšių ir Tauragės apskrityse, antrajame etape (liepos 1 d. – rugpjūčio 1 d.) – Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskrityse, o trečiajame etape (liepos 15 d.– rugpjūčio 15 d.) – Vilniaus, Panevėžio ir Utenos apskrityse.

Bendruomenes, organizacijas ir visus norinčius projekte dalyvauti gyventojus kviečiame registruotis tel. 8 (5) 206 0901 arba mob. tel. 8 684 03849, elektroniniu paštu info@mesrusiuojam.lt. Daugiau informacijos apie projektą galima rasti: www.mesrusiuojam.lt arba Facebook paskyroje MesRūšiuojam.

Elektros ir elektroninės įrangos bei baterijos atliekų negalima šalinti į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius. Patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą), atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu) ir pridaryti daug žalos gamtai, pakenkti žmonių sveikatai. Perdirbant atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neteršia aplinkos ir nekenkia žmonių sveikatai, bet ir leidžia sumažinti įvairių naujų gaminių savikainą.


Stotelės DĖKUI jau atveria duris atsinaujindamos

Po netrumpos, karantino laikotarpiu trukusios pertraukos, dalijimosi daiktais stotelės Dėkui atveria savo duris. Nuo gegužės 22 d. visose stotelėse ir vėl priimami dalijimuisi tinkami daiktai, o visi norintys, kviečiami juos rinktis bei rezervuoti svetainėje www.stoteledekui.lt.  Jau birželio 4 d. visos stotelės Dėk’ui lauks atvykstančių tuos daiktus pasiimti.

                 Dėl koronaviruso epidemijos pavojaus paskelbimo šalyje, beveik tris mėnesius stotelių Dėkui veikla buvo laikinai sustabdyta - siekiant maksimaliai sumažinti žmonių susibūrimus bei  užkirsti kelią viruso plitimo galimybei, daiktai į stoteles nebuvo priimami bei išduodami. Per visą savo gyvavimo laikotarpį, stotelės Dėk‘ui sulaukė ne tik gyventojų simpatijų, bet ir pripažinimo, todėl dėl jų veiklos atnaujinimo buvo teiraujamasi bene kiekvieną dieną.

                 Sušvelnėjus karantino sąlygoms, dalijimosi daiktais stotelės Dėkui jau šiandien atnaujino savo veiklą ir labai laukia visų, kas nori pasidalyti tinkamais naudoti daiktais, o visus, kam šių daiktų labai reikia, kviečiame juos rinktis ir  rezervuoti svetainėje www.stoteledekui.lt.

Stotelių  populiarumo paslaptis - paprastume

                 Pirmoji dalijimosi daiktais stotelė Dėk‘ui buvo atidaryta 2019 m. birželio mėnesį Vilniaus mieste, o vos po pusmečio, Vilniaus regione jau veikė net 16-os stotelių tinklas. Plečiant šį tinklą, stotelės įrengtos ne tik Vilniaus mieste, bet ir Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus rajonų ir Elektrėnų savivaldybėse.

                 Stotelėms Dėk‘ui pradėjus veiklą, Vilniaus regiono gyventojams jau nebereikėjo sukti galvą, kur dėti prie interjero netinkančią kėdę, sofą ar kitą nebereikalingą, bet tvarkingą ir tinkamą naudoti daiktą. Per nepilnus dalijimosi daiktais stotelių veiklos metus, daugiau nei 3000 daiktų surado naujus namus. Iš gyventojų namų į stoteles keliavo ne tik įvairūs baldai, bet ir buitinė technika, indai, žaislai, knygos, o įmonės dažniau vežė po remonto likusias statybines medžiagas, nebereikalingas biuro kėdes ar techniką.

                 Stotelės Dėkui veikia labai paprastai, būtent taip, kad gyventojams palikti ir pasiimti daiktus būtų  nesudėtinga ir patogu. Tvarkingus ir tinkamus naudoti daiktus gyventojai bei įmonės gali palikti bei pasiimti nemokamai, svarbu tik, kad daiktai būtų geros būklės bei tvarkingi ir kad žmonės, kurie tuos daiktus pasiims, jais galėtų džiaugtis.

Plečiamas priimamų daiktų asortimentas

  Kartu su dalijimosi daiktais stotelių veiklos atnaujinimu, plečiamas ir į jas priimamų daiktų asortimentas.

  Čia bus priiami ir 0,5 l bei 0,7 l stiklainiai. 0,5 l stiklainiai bus perduodami Maisto bankui, kuris panaudos juos įvairiems troškiniams ar uogienėms, kuriais pasidalins su nepriteklius patiriančiais žmonėmis.  Norint palengvinti Maisto banko savanorių darbą ypatingai laukiami stiklainiai be etikečių. Tikimasi, kad 0,7 l talpos stiklainiai, kuriais bus pasidalinta,   pravers norintiems susidėti medų, uogienes bei kitus gardumynus.

Taip pat, keturiose stotelėse Dėkui: Pilaitės pr. 50 Vilniuje, Vilniaus rajone Grikienų kaime, Elektrinės g.14A Eletrėnuose ir Vilniaus g. 3G, Šalčininkuose, galima bus pasidalinti švariais, tvarkingais dalijimuisi tinkamais viršutiniais drabužiais (pvz.: paltais, striukėmis, kostiumais, švarkais, suknelėmis, kelnėmis ir pan.).

Įvertinus stotelių lankytojų poreikius nuo šiol į stoteles galima pristatyti remontui ar apdailai tinkamas įvairias medžiagas, dienines užuolaidas, galanterijos gaminius (pvz.: moteriškas ir vyriškas rankines, diržus, lagaminus),

                 Kaip ir anksčiau stotelės Dėkui laukia daiktų ir iš verslo atstovų, tad kviečiame įmones  aktyviai dalyvauti dalijantis tiek mažesniais, tiek ir didesniais nereikalingų daiktų ar medžiagų kiekiais.

Daugiau sužinoti apie stoteles galite www.stoteledekui.lt, o norintintieji savanoriauti stotelėse rašykite el. paštu stoteledekui@vaatc.lt .


Trakų miesto Vytauto g. ir Karaimų g. (viešųjų erdvių)

ŽELDINIŲ TVARKYMO KONCEPCIJA

Kviečiame Trakų miesto bendruomenę susipažinti su naujai parengta Vytauto ir Karaimų gatvių (viešųjų erdvių) želdinių tvarkymo koncepcija.

Tinkamai pasodinta skroblų gyvatvorė. Nuotr. A. Lozuraitienė

Želdiniai gali išryškinti arba sumenkinti vizualiai suvokiamą vietovės tapatybę. Gatvių koridorių - labai svarbių viešųjų erdvių ribas aktyviai formuoja tiek gretimos visuomeninės, tiek privačios teritorijos. Šiuo atveju tai miesto sodybos, jų tvoros, statinių fasadai, gyvatvorės, želdiniai, kiemai. Taigi, mažieji privatūs želdiniai yra viešųjų erdvių regimojo pavidalo dalis. „Veikia“ jų dydis, sklaida, formos ir spalvos. Neretai naudojami šiam kraštui visai nebūdingi augalai - tujos, puskiparisiai, išskirtiniai margalapiai ir įmantrių formų (skiepyti) želdiniai. Karaimų gatvės aplinkoje akivaizdus želdinių ir apžvalgos galimybių konfliktas: daugelyje vietų tujų gyvatvorės užstoja arba ateityje užstos ežero ir Salos pilies vaizdus.

Šioje koncepcijoje siūloma krūmų ir žolynų panaudojimo tvarka, gatvėse numatant nuoseklų spalvinį sprendimą. Pagrindą sudaro vandens ir dangaus mėlyni bei violetiniai žolynų atspalviai. Daugelis krūmų grupių turi vienspalvius žiedus. Nenaudojami geltonlapiai ir raudonlapiai augalai. Dalis žalialapių augalų turi ryškų rudeninį arba žieminį vaizdą. Principinė nuostata - grupėse nėra maišomi geltonžiedžiai ir raudonžiedžiai augalai.

Labai kviečiame Trakų miesto bendruomenę pasinaudoti šios koncepcijos pavyzdžiais kuriant savo žaliąsias erdves ir taip prisidėti prie darnaus mūsų Trakų vaizdo: gamtiško, natūralaus, atkartojančio ežerų mėlius, nepanašaus į jokį kitą.

Trakų miesto Vytauto ir Karaimų gatvių (viešųjų erdvių) želdinių tvarkymo koncepcija (atsisiuntimui į įrenginį).

Trakų miesto Vytauto ir Karaimų gatvių (viešųjų erdvių) želdinių tvarkymo koncepcija (aukštos kokybės dokumentas peržiūrai kompiuteryje).

Trakų miesto Vytauto ir Karaimų gatvių (viešųjų erdvių) želdinių tvarkymo koncepcija (vidutinės kokybės dokumentas).

Trakų mi

Atgal
Projekto vertė
Projekto laikotarpis