Iš viso rezultatų:

Aktuali informacija

            KVIEČIAME Į NEMOKAMĄ SPEKTAKLĮ!

            TAUSOJU, VADINASI, EGZISTUOJU

KADA: 2021 m. lapkričio 11d. 13.00 val.. Spektaklio trukmė 1 val. 30 min.

KUR: Vytauto g. 33, Trakai (Savivaldybės didžiojoje salėje).

Aplinkosauginio meninio renginio „TAUSOJU, VADINASI, EGZISTUOJU“ idėja - visuomenės aplinkosauginio sąmoningumo didinimas meninėmis priemonėmis; tikslas - skatinti atsakingą elgesį, atsakingą vartojimą, akcentuoti kiekvieno mūsų būtiną dėmesį aplinkosaugai. Apie klimato kaitą ir kasdienius mūsų įpročius kviečiame skalbėti interaktyviomis meninėmis formomis: teatro trupė „4ROOMS“ pristatys forumo teatro spektaklį (plačiau apie trupę https://www.4roomstheatre.com/musukomanda), po kurio interaktyvią diskusiją su auditorija moderuos darnaus vystymosi ekspertė Audronė Alijošiutė – Paulauskienė.

Tai spektaklis, kurio metu aktoriais tampame visi.

Z karta ir verslo socialinė atsakomybė” - verslo aplinkai, verslo socialinei atsakomybei orientuotas scenarijus. Nors teisinė sistema nustato tam tikras elgesio taisykles įmonėms, tačiau - pavyzdžiai liudija - ne visada jų laikomasi. Tik maža dalis įmonių, saugodamos aplinką, elgiasi proaktyviai. Daug dažniau įmonės deklaruoja esą atsakingos, tačiau jų pagrindinis variklis - pelno ir augimo siekimas.

Įsivaizduokite situaciją: į kolektyvą ateina jaunas profesionalas, kurio žinios bei gebėjimai šiuo metu itin reikalingi įmonei. Jis, Z kartos atstovas, rimtai žiūri į įmonių socialinę atsakomybę, todėl savo “nepatogiais” klausimais drumsčia nusistovėjusią rutiną. Dauguma įmonės darbuotojų patenkinti esama rutina (“svarbu gauti atlyginimą laiku”) ir neplanuoja apsunkinti savęs papildomomis veiklomis, įsipareigojimais, diskusijomis. Jaunasis profesionalas pasirengęs keisti darbo vietą, jei įmonė liks prie savo pasenusių nuostatų. Kaip šioje situacijoje reaguos vadovai?

P.S. Su savimi turėti galimybių pasą ir dėvėti kaukę.

Renginio sumanytojai ir vykdytojai

VšĮ Sumani Vizija https://www.4roomstheatre.com

Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius


UAB „VAATC“ Žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėje Trakų g. 1a, Lentvaryje, parduodamas kokybiškas augalinės kilmės kompostas

UAB „VAATC“ Žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėje Trakų g. 1a, Lentvaryje, parduodamas kokybiškas augalinės kilmės kompostas 9,95 Eur/m3 (su PVM).

Šioje aikštelėje priimamos žaliosios atliekos: nupjauta žolė, lapai, šakos. Metų eigoje šios atliekos yra kompostuojamos - smulkinamos, vartomos, tarpusavyje maišomos bei sijojamos, o tam, kad užtikrinti kokybišką rezultatą, kompostavimo metu stebima koks yra drėgmės kiekis bei temperatūra gaminamo komposto viduje. Galime pasidžiaugti - atlikti tyrimai patvirtino, kad pavyko pagaminti puikų, aukštos kokybės kompostą!

Teirautis tel. 8 687 29596.

 


Pagrindinė informacija apie didelių gabaritų, žaliųjų ir asbesto turinčių atliekų priėmimo tvarką, limitus, įkainius, asbesto turinčių atliekų priėmimo vietas ir kt.

https://www.vaatc.lt/aiksteles/atlieku-priemimo-ir-kontroles-proceduru-aprasymas/


Valomos Trakų miesto ežerų pakrantės

 

Spalio pradžioje pradėtos valyti Trakų miesto ežerų (Totoriškių, Lukos ir Galvės) pakrantės. Tai tęstinis 3 metus vykstantis projektas. Šių metų darbus numatoma baigti per 2 savaites.

Numatytuose plotuose šienaujamos ne tik nendrės, bet su specialia technika yra ištraukiamos augmenijos šaknys, surenkamos ir išgriebiamos šiukšlės, statybinės atliekos bei sutvarkoma ne mažiau kaip 1 metras pakrantės juostos.

Darbų rezultatai jau matomi ir dabar: surinkta nemažai buitinių ir statybinių atliekų, į krūvas sukrauti sausi augmenijos stiebai. Dėl didelio vėjo kai kur gali būti įrengiami papildomi pontonai sugaudyti nendrių stiebus vandenyje, kad nebūtų išnešioti po visą ežerą.

Visi darbai vykdomi jau pasibaigus maudymosi sezonui ir tuo metu, kai nėra perinčių paukščių.

2019 metais sudaryta sutartis su UAB „Vandens erdvė“ galioja 3 metus, tad tikimės, kad mūsų ežerų pakrantės gražės ir bus patogesnės maudymuisi.

Dėl tolimesnės pakrančių priežiūros ir numatomo finansavimo bus sprendžiama kitų metų pradžioje.

Norint išsamiau sužinoti apie vykdomą projektą, kreipkitės į Trakų rajono savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrių.

Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus informacija


Projekto „Švaros ambasadoriai“ organizatoriai: telkimės, švaros ambasadoriais gali tapti visi

Perdirbimu grįstas atliekų tvarkymas ir atsakingas požiūris į aplinkos saugojimą priklauso nuo kiekvieno žmogaus įsitraukimo ir bendruomeniškumo. Tačiau nors daliai gyventojų atliekų rūšiavimas jau seniai tapo savaime suprantamu elgesio standartu, kiti vis dar netiki šios temos svarba. Nuo rugsėjo 27 d. į gatves sugrįžo projektas „Švaros ambasadoriai“, kurio komanda su gyventojais bendraus atliekų tvarkymo tema, atsakys į rūpimus klausimus, sieks išsiaiškinti, kaip rūšiavimą padaryti kasdieniu įpročiu, bei kvies kartu skleisti gerąją atliekų kultūros žinią.

Į Trakų rajoną švaros ambasadoriai atvyksta spalio 7 d. 12-18 val.

Švaros ambasadoriumi gali tapti kiekvienas

Projektas „Švaros ambasadoriai“ yra viena iš pernai Vilniaus apskrities tvarkymo centro (VAATC) pradėtų „Atliekų kultūros“ iniciatyvų. Rugsėjo 27 dieną prasidėjusi kampanija vyks mėnesį.

Kampanijos metu kiekvienas yra kviečiamas tapti švaros ambasadoriumi bei paraginti prie teisingo atliekų tvarkymo prisidėti ir kitus. „Švaros ambasadorių“ komanda vyks į miestus ir miestelius, kur kvies gyventojus pabendrauti visais rūpimais rūšiavimo klausimais. Savo aplinka besirūpinantys, globalioms problemoms neabejingi gyventojai taip pat yra kviečiami būti aktyvūs savo realioje aplinkoje ir socialinėse paskyrose internete: parodyti solidarumą žymint Facebook paskyrą kampanijos ženkleliu ar pasidalyti savo gerąja rūšiavimo patirtimi, sekti „Atliekų kultūros“ socialinių paskyrų naujienas, užpildyti anketą apie atliekų rūšiavimą internetu https://bit.ly/SvarosAMB21 ar sugalvoti kitą originalų būdą, kaip į atliekų rūšiavimą įtraukti kuo daugiau žmonių.

Pasak VAATC direktoriaus Tomo Vaitkevičiaus, atliekų kultūros sėkmė ir diegimas visuomenėje priklauso nuo kiekvieno gyventojo, kuris gali skleisti žinią apie tinkamą atliekų tvarkymą ir rūšiavimą. „Dažnai atrodo, kad gerosios idėjos gamtai tampa išskirtine tam tikro aplinkosaugos elito sritimi. Tačiau taip nėra ir negali būti.  Norime paskatinti žmones aktyviai dalyvauti projekto veiklose ir pasakyti, kad spręsdami šias problemas visi esame labai svarbūs ir tik kartu galime pakeisti situaciją.“ 

Akcijos metu įvairiose viešose vietose apsilankysiantys švaros ambasadoriai išklausys žmonių pasakojimus, atsakys į kylančius klausimus, suteiks informaciją apie tinkamą atliekų tvarkymą ir rūšiavimą bei vykdys gyventojų apklausą. Surinkti duomenys bei jų pagrindu parengtos rekomendacijos, padėsiančios vykdyti atliekų tvarkymą tikslingiau, bus pateiktos visuomenei ir institucijoms, įmonėms, organizuojančioms bei kitaip dalyvaujančioms atliekų tvarkymo sistemoje.

Šalia edukacijos ir vykdomos apklausos projektas turi dar vieną tikslą – skleisti „Švaros ambasadorių“ misiją. „Labai svarbu suprasti, kad aplinkos saugojimas yra būtinybė ir kad atliekų tvarkymas nėra tik valdžios institucijų ar atliekų tvarkytojų užgaida. Kampanija „Švaros ambasadoriai“ sudaro puikią galimybę bendrauti atliekų kultūros tema, nebijoti ir drąsiai vienu balsu kalbėti apie tai, kuo tikime, bei būti išgirstiems. Iniciatyva parodo, kad švaros ambasadoriais daugybė žmonių gali būti kiekvieną dieną“, – mintimis dalijasi T. Vaitkevičius.

Šių metų akcija žada naujoves

Akcijos koordinatorė Indrė Kazakauskaitė pasakoja, kad bendraudami su gyventojais, švaros ambasadoriai sieks perprasti atliekų tvarkymo įpročius, išsiaiškinti su kokiomis problemomis žmonės susiduria, kokios jų priežastys ir galimi sprendimo būdai. Projektas yra edukacinis, todėl ambasadoriai žaismingai tikrins sutiktų gyventojų žinias apie atliekų tvarkymą ir sieks atsakyti į kylančius klausimus.

„Kviesime žmones išsakyti savo nuomonę. Kalbėsime apie tai, ar jie rūšiuoja atliekas, ar konteineriai tvarkingi, ar gyventojai naudojasi didelių gabaritų surinkimo ir DĖK‘UI stotelėmis, tekstilei skirtais konteineriais. Jei žmogus nežinos apie tokias stoteles, tuomet ambasadoriai suteiks reikalingą informaciją arba papasakos, kur jos ieškoti. Mūsų misija – kalbėti apie tai, kas yra gerai, ar gali būti geriau bei ieškoti galimų problemų sprendimo būdų. Jei žmogus kažko nežino, sieksime jį informuoti, o ne sugėdinti. Įgiję daugiau žinių, gyventojai vėliau ir patys supras, kaip tinkamai atliekas tvarkyti. Edukacija yra geriausias kelias į teigiamą pokyti“, teigia I. Kazakauskaitė

Nors tiesioginiai susitikimai numatyti Vilniaus mieste ir apskrityje, šių metų akcija išskirtinė tuo, kad švaros ambasadoriais kviečiami tapti ne tik Vilniaus regiono, bet visos Lietuvos žmonės. Projektas plečiasi ir iš gatvių persikelia ir į socialinius tinklus. Tapti švaros ambasadoriais gyventojai gali ir neišėję iš namų dalyvaudami apklausoje elektroniniu būdu, dalydamiesi savo gerosiomis praktikomis socialinėje „Atliekų kultūros“ paskyroje, dalyvaudami žaidimuose bei kitaip įsitraukdami į nuolat vykstančias „Atliekų kultūros“ veiklas.

„Nepriklausomai nuo to, kur gyvena, žmonės yra kviečiami kalbėti apie visoje Lietuvoje esančias tas pačias problemas. Tikimės, kad kampanija kiekvienais metais plėsis vis labiau ir turėsime vis didesnes galimybes pakalbinti daugiau žmonių, dar labiau juos įtraukti. Šiais metais švaros ambasadoriai bus mobilesni ir dar daugiau laiko praleis gatvėse, kur bendraus su sutiktais gyventojais. Tai leis išgirsti skirtingesnes žmonių patirtis ir jas palyginti“, šių metų naujoves vardija projekto koordinatorė.

Nekantrauja pradėti

Akcijos metu su gyventojais bendraus komunikabilių, aktyvių, atliekų kultūra besirūpinančių ir šia tema besidominčių švaros ambasadorių komanda. Vienas iš švaros ambasadorių Erikas Jatkūnas akcijoje dalyvavo ir praėjusiais metais. Todėl šių metų iniciatyvą jis pasitinka nekantraudamas ir pakilios nuotaikos. Akcijos dalyvis tikisi, kad turima patirtis leis darbuotis dar našiau ir padės išsiaiškinti, kokių žinių apie taisyklingą atliekų tvarkymą gyventojams reikia labiausiai.

„Įsitraukimas į projektą „Švaros ambasadoriai“ yra neįkainojama patirtis, išmokiusi ne tik geriau suprasti kasdienius žmonių rūpesčius, bet ir rasti jiems sprendimo būdus. Praėjusiais metais išryškėjo pagrindinė problema, jog dauguma žmonių nežino, kodėl turi rūšiuoti ir kokia to nauda. Pirmosios akcijos metu labiausiai įsiminė, kad žmonėms trūksta žinių, todėl ir šiais metais grįžtu spręsti šių klausimų“.

  1. Jatkūnas džiaugiasi, kad projektas „Švaros ambasadoriai“ jam suteikia galimybę prisidėti prie kitų žmonių gyvenimo sąlygų gerinimo. „Būtent tokie dalykai man labiausiai rūpi, todėl nė trupučio nedvejojau prisijungdamas prie švaros ambasadorių. Šis projektas yra viena iš labai svarbių mažų dėlionės dalių, kuri sudarys visumą geresniam žmonių gyvenimui ateityje“ lūkesčiais dalijasi vienas iš švaros ambasadorių.

Trečiąjį gimtadienį paminėjęs projektas „Atliekų kultūra“ pristato savo himną

Išskirtinėms progoms kuriami muzikiniai kūriniai tampa reikšmingu priminimu apie tai, kas buvo nuveikta ir įkvėpimu dirbti toliau. Ne paslaptis, kad svarbiems įvykiams įamžinti skiriami himnai tampa pasiektų darbų įvertinimu bei kartu įrašo į istoriją tai, kas jau yra pasiekta. Tokios išskirtinės dovanos trečiojo gimtadienio proga sulaukė ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) projektas „Atliekų kultūra“.

Norėjo įamžinti prasmingą projektą

Himną „Atliekų kultūra“ projektui skyrusi jo autorė bei televizijos laidų režisierė Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė sakė, kad visuomenėje tikru reiškiniu tapęs projektas nusipelnė išskirtinio dėmesio. Tačiau apie ruošiamą staigmeną ji ir kiti sekmadieniais, 11 val. per „Lietuvos ryto” televiziją rodomos laidos „Atliekų kultūra“ kūrybinės komandos nariai neprasitarė iki pat iškilmingos projekto gimtadienio šventės, kur himnas ir nuskambėjo pirmą kartą.

Renginio staigmena tapusią dainą išgirdęs VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius neslėpė nuostabos. Tai, anot pašnekovo, tapo netikėtumu, kuris nebuvo pažymėtas ir gimtadienio šventės scenarijuje.

Himnas yra nuoširdi kūrėjų dovana. Manau, kad klausytojai tikrai įvertins šį kūrinį. Tekstas paprastas ir nuoširdus, o muzika lengvai dainuojama. Galbūt ji prigis ir mokyklose kaip tam tikras mokomasis kūrinys, dvasios palaikymas.

Matyti, kad kūrėjai šventai tikėjo tuo, ką sudėjo į dainą, o ji – apie mūsų visų bendrą rūpestį. Tikiu, kad klausytojus pasieks ši žinia“, - kalbėjo T. Vaitkevičius.

Prieš reikšmingą „Atliekų kultūros“ projektui datą sumaniusi nustebinti komandą R. Lukoševičiūtė-Daudienė sakė, kad idėja sukurti himną gimė palaipsniui. Stebėdama, kokią didelę reikšmę visuomenėje turi šis projektas, dainos žodžių autorė greitai ėmėsi darbo.

„Idėja sukurti dainą „Atliekų kultūrai“ gimė palaipsniui – pagalvojau, kad šis Atliekų kultūros judėjimas jau tapo reiškiniu, kuris tikrai nusipelnė būti apdainuotas. Apie savo sumanymą papasakojau kompozitoriui Pauliui Jasiūnui ir šis mielai sutiko prisidėti prie kūrinio gimimo. Tad taip ir sutarėme: aš parašau tekstą dainai, o jis sukuria pagal jį muziką.

Kai gavau juodraštį, apsidžiaugiau, kad tai tokia laisve ir gera nuotaika pulsuojanti daina, o jos priedainis galvoje skambėjo net dvi naktis iš eilės, o tai jau geras ženklas. Dainos įrašus patikėjome mūsų laidos vedėjui Juozui Gaižauskui, kuris vokalą įrašė Vilniuje esančioje Aurelijaus Sirgedo – Sielos studijoje. Vėliau visi muzikiniai takeliai buvo išsiųsti į Šiaulius, kur Paulius padarė dainos suvedimą. Vėliau liko vaizdo klipo kūrimas. Paskutiniai akcentai jau buvo sudėti montažinėje, kur montažo režisierius Tomas Grižilas išpildė visas mano vizijas“, - apie kūrybinį procesą pasakojo autorė.

  1. Lukoševičiūtė-Daudienėtaip pat pasakojo, kad filmuojant vaizdo klipą šiam himnui operatoriumi tapo jos vyras Marius, o kaimynas Virgis atliko pagrindinio dainos herojaus vaidmenį.

„Labai tikiu, kad tai nėra tiesiog vienkartinis trumpam atėjęs kūrinys: jis turėtų rasti kelią į kiekvieno neabejingo tvariam gyvenimo būdui ir gerai muzikai, širdis“, - vylėsi žinoma kūrėja.

HIMNAS

Įkvėpė ir asmeninis pavyzdys

„Atliekų kultūros“ dainos kompozitoriui Pauliui Jasiūnui tvarumo ir rūšiavimo temos taip pat nėra svetimos. Muzikos kūrėjas su visa šeima mielai rūšiuoja ir galvoja, kaip galėtų prisidėti prie atliekų tvarkymo, tvaresnio gyvenimo būdo.

„Mes su šeima esame „žaliai“ mąstantys, sąžiningai rūšiuojame, galvojame apie tvarumą. Eidami apsipirkti į turgų ar didžiuosius prekybos centrus, nešamės savo maišelius ir tarą. Todėl labai apsidžiaugiau, kad reikėjo sukurti dainą būtent šia tema.

Mano tikslas buvo, kad visiems klausytojams, išgirdusiems dainą, atrodytų, kad ją jau visi žino ir dainuoja kone 100 metų: džiaugiuosi, kad man buvo suteikta visiška laisvė kūrybai – galėjau daryti taip, kaip man atrodo, nebuvau įspraustas į šiuolaikinių madingų formų rėmus – kas, mano galva, labai apriboja kūrėją. Džiaugiuosi mūsų visų bendru rezultatu ir tikiu, kad daina ras savo klausytoją“, - su šypsena pasakojo pašnekovas.

Jam pritarė ir aktorius bei laidos „Atliekų kultūra“ vedėjas Juozas Gaižauskas, kurio balsas ir skamba šiame kūrinyje. „Aš labai džiaugiuosi šiuo kūriniu: išties smagu dainuoti apie svarbius dalykus, nes mano galva – žmonėms lengviau priimti informaciją būtent tokia forma, nei nuolat burbenti, kokie jie turi būti atsakingi ir rūpestingi.

Viliuosi, kad po šios dainos bus viena ar kita šiukšle mažiau. Kalbant apie pačią dainą, ji yra šilta, žodžiai nuoširdūs, esu laimingas, galėjęs prisidėti prie jos gimimo“, - įspūdžiais dalijosi J. Gaižauskas.

Naujas sezonas – jau eteryje

Oficiali „Atliekų kultūra“ himno premjera jau įvyko ir pirmojoje ketvirtojo sezono „Atliekų kultūros“ laidoje. Čia žiūrovai galėjo ne tik pamatyti himno vaizdo klipą, bet ir išvysti iškilmingas projekto gimtadienio paminėjimo akimirkas, prisiminti, kaip vyko „Atliekų kultūros“ egzaminas bei pamatyti kasmetine tradicija tapusios akcijos „Darom“, kuri šiemet vyko pajūryje, akimirkas. Įdomu tai, kad šiemet pajūryje sutelkta akcija buvo išskirtinė būtent dėl pajūrio regiono. Tvarkant aplinką dalyviai pynė vyteles, kurios tapo kopų sutvirtinimais. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje įmonės „Mes darom“ vadovė Toma Buivydaitė pasakojo, kad puikiai visiems pažįstama akcija išsiplėtė ir tapo tikra kasmetine gamtosaugos tradicija.

Tiesa, pirmojoje sezono „Atliekų kultūra“ laidoje pristatytas reportažas ir apie Valstybinių miškų urėdijos rengtą miškų tvarkymo akciją „Miško kuopa“. Apžvelgiant visus kalendorinius įvykius laidos vedėjas pastebėjo, kad šiemet buvo skiriama itin daug dėmesio gamtos tausojimui ir tvarkymui, o akcijų, kurių metu tvarkoma aplinka, tik daugėja.

Kūrybinė „Lietuvos ryto“ televizijoje rodomos laidos komanda naująjį sezoną pradėjo kupina idėjų ir įkvėpimo, todėl žiūrovams žada daug įdomių reportažų, „Auksarankio“ rubrikos patarimų ir idėjų, kaip kiekvienas jau dabar galime prisidėti prie švaresnės aplinkos ir tvaresnės ateities.

Laida „Atliekų kultūra“, kurioje galite išvysti naujų idėjų, aktualios informacijos ir praktinių patarimų apie tvaresnį ir aplinkai draugiškesnį gyvenimo būdą, yra rodoma kiekvieną sekmadienį, 11 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.

 


Treji „Atliekų kultūros“ metai: persirista ir per projekto, ir per Vilniaus apskrities ribas

Daugeliui vilniečių ir kitų miestų gyventojams žinomas edukacinis projektas „Atliekų kultūra“ švenčia gimtadienį – jau trejus metus skleidžiama žinia apie tai, kaip veikia atliekų tvarkymo sistema, kaip ji keičiasi ir kad gyventojų įsitraukimas yra neatsiejama atliekų kultūros dalis. Rugsėjo 17 d. viename iš Vilniaus verslo centrų surengtoje gimtadienio šventėje pasidžiaugta ne tik pasiektais rezultatais – garbingomis statulėlėmis apdovanoti prie atliekų kultūros ugdymo labiausiai prisidėję žmonės.

Projektą vykdančio Vilniaus apskrities tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius atkreipė dėmesį, jog didžiausia „Atliekų kultūros“ stiprybė – jos nuoseklumas, ilgalaikiškumas.

„Pagrindinis projekto uždavinys – edukuoti visuomenę, verslą, valstybines institucijas ir taip sutelkti jėgas bendram tikslui. Esame įsitikinę, jog sąmoningumas ir nuo mažens įsišakniję įpročiai yra lemiantys veiksniai reikšmingiems pokyčiams atliekų sektoriuje, todėl esame nusiteikę ilgam ir kantriam darbui. Žinoma, palaikome kiekvieną iniciatyvą ir kampaniją, susijusią su rūšiavimu ar atsakingo vartojimo skatinimu, visgi manome, jog šiame sektoriuje tvaraus rezultato vienadienėmis akcijomis nepasieksime, todėl ir patys nesame vienadienis projektas ir tai yra didžiausia mūsų stiprybė“, – sakė T. Vaitkevičius.

Per trejus gyvavimo metus projekto „Atliekų kultūra“ kontekste vyko daug pačių įvairiausių iniciatyvų: dalijimosi daiktais stotelių „DĖK‘ui“ tinklas, „Atliekų kultūros“ egzaminas, „Atliekų kultūros indeksas“, „Butikas DĖK‘ui“, „DĖK‘ui dirbtuvės“, „Švaros ambasadoriai“.

Prie svarbiausių „Atliekų kultūros“ pasiekimų T. Vaitkevičius priskyrė ir projekto ribų peržengimą, kuomet įvairiuose visuomenės sluoksniuose bei žiniasklaidoje atliekų kultūra imta vartoti nebe kaip konkretaus projekto pavadinimas, o kaip bendrinis pasakymas, problema ar reiškinys.

„Kai paleidome į gyvenimą tokį pavadinimą – „Atliekų kultūra“, mums buvo priekaištaujama, neva antrasis žodis prie pirmojo netinka. Visgi kaip kad yra vairavimo kultūra, valgymo kultūra, tai lygiai taip pat kaip mūsų bendrosios kultūros dalis yra ir vartojimo bei atliekų kultūra ir būtent apie pastarąją aš vis dažniau išgirstu jau nebe mūsų projekto kontekste – apie atliekų kultūrą kaip reiškinį kalba politikai, žiniasklaida, visuomenė. Norime, kad atliekų kultūra būtų ir pokalbių prie stalo tema, ir diskusijų viešumoje objektas, nes tai yra itin svarbi mūsų gyvenimo dalis, turinti didžiulį poveikį – esame visiškai priklausomi nuo savo aplinkos, nuo klimato pokyčių“, – sakė VAATC vadovas.

Nors projekto iniciatoriai – Vilniaus apskrityje veikianti įmonė, „Atliekų kultūra“ vis labiau domimasi ir kituose šalies regionuose: vystant „Atliekų kultūros“ iniciatyvas sėkmingai bendradarbiaujama su Utenos, Panevėžio ir Klaipėdos regioniniais atliekų tvarkymo centrais.

„Tretieji mūsų gyvavimo metai – tai išsiplėtusio bendradarbiavimo, naujų partnerysčių metai, tarp kurių – ne tik atliekų sektoriaus įmonės, bet ir su juo nesusijusios, tačiau mūsų idėjoms pritariančios, mūsų veiklą savo įsitraukimu remiančios įmonės, įvairios visuomeninės organizacijos, atskiri žmonės, – pasakojo T. Vaitkevičius. – Taip pat šiemet ypač intensyviai bendradarbiaujame su DAROM judėjimu. Kuo daugiau pajėgų susivienija ir kuo daugiau žmonių įsitraukia, tuo geresnių rezultatų pasiekiame ir galiausiai tuo smagesnė yra mūsų veikla“.

Bendradarbystės, pavienių asmenų ir organizacijų įsitraukimo į projektą svarba pabrėžta iškilmingiausia renginio akimirka – specialūs apdovanojimai įteikti tiems, kurių indėlis į atliekų kultūros ugdymą 2020-aisiais buvo didžiausias. Nominantai bei laimėtojai buvo renkami septyniose kategorijose.

„Metų įvykiu“ tapo žygis „Už švarią Lietuvą“ ir jo iniciatorius Giedrius Bučas. Jo ir visų kartu keliavusių žygeivių dėka Lietuva tapo švaresnė.

„Metų įkvėpimu“ tapo Milda Paukštė, kuri yra viena iš „Butiko DĖK’ui“ iniciatorių ir jame vykdomų veiklų sumanytoja bei įgyvendintoja.

„Metų kūrėjo“ titulas atiteko Rūtai Lukoševičiūtei-Daudienei, kuri yra „Atliekų kultūra“ TV laidų scenarijų autorė ir režisierė.

„Metų žinovo“ nominacija susieta su 2020 m. pavasarį vykusiu „Atliekų kultūros“ egzaminu – į apdovanojimą pretendavo geriausiai šiame VAATC projekte pasirodę dalyviai. Nominacijos laimėtoja – Raimonda Kundrotienė, biologijos mokytoja iš Gargždų, „Vaivorykštės“ gimnazijos, kuri paskatino net 200 savo mokinių dalyvauti „Atliekų kultūros“ egzamine.

Prasmingiems darbams įgyvendinti neskaičiavusieji laiko, jėgų ir lėšų buvo nominuoti „Metų pasiaukojimo“ kategorijoje. Laimėtoja paskelbta Milda Paukštė – „Butiko DĖK’ui“, studijų „Denim Diaries“ ir „Dom Bow Ties“ įkūrėja, kuri visus metus tiek gyvai, tiek per televiziją bei socialiniuose tinkluose, teminių renginių, reportažų, straipsnių bei kitų sumanymų pagalba stebino ir džiugino, kūrė ir mokė, skatindama tiek vaikus, tiek suaugusius – mylėti, gerbti bei tausoti aplinką kurioje gyvename, nes tik nuo mūsų visų priklauso, kokia ji bus rytoj.

„Metų DĖK‘ui“ nominacija skiriama žmonėms bei įmonėms, nuoširdžiai prisidėjusioms prie sklandžios stotelių „DĖK‘ui“, kurios dėvėtiems, tačiau savo funkcionalumo dar nepraradusiems daiktams suteikia antrą šansą, veiklos ir vystymosi. „Metų „DĖK‘ui“ nominacija apdovanotas Domantas Tracevičius, kuris koordinuoja daiktų atidavimo stotelių „DĖK’ui“ savanorių veiklą, vykdo jų paiešką bei mokymus.

„Metų draugo“ nominacija įvertinami patikimi partneriai įmonės – tikri draugai. „Metų draugu 2020“ tapo įmonė „Nuostabu“.

Projekto „Atliekų kultūra“ nominantai buvo išrinkti „Atliekų kultūros“ bendruomenės ir sekėjų balsavimo būdu, portale DELFI bei pačių projekto organizatorių.


Projektas „Gamtos herojai‘21“ ieško draugiškų aplinkai mokinių, pedagogų bei mokyklų

 

Visus neabejingus aplinkai, gamtai, gyvybei mokinius, mokytojus ar ugdymo įstaigų bendruomenes projekto „Gamtos herojai‘21“ organizatoriai kviečia teikti paraiškas į jau antrus metus iš eilės vykstančius apdovanojimus, kuriais siekiama ekologijos principus jaunajai kartai pradėti formuoti dar mokykloje.

Pernai metais projektas „Gamtos herojai‘21“ sulaukė daugiau nei dviejų šimtų paraiškų iš Lietuvos mokyklų, o šiemet organizatoriai tikisi sulaukti dar daugiau gamtos herojų iš visos Lietuvos ir išrinkti „Metų aplinkosauginio ugdymo įstaigą“, „Metų ekologiškiausią pedagogą“ bei „Metų aplinkai draugiškiausią mokinį“.

„Trakų rajone yra daug iniciatyvių mokytojų ir mokinių, kurie dalyvauja visose savivaldybės vykdomose aplinkosauginėse akcijose ar mokymuose. Tad labai smagu, kad galime juos nominuoti ir pasidalinti gerąja praktika“, - teigia Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė Inutė Neverovskienė.

Mokinių išradingumas – stebina

Anot organizatorių, ugdymo įstaigos ir patys mokiniai yra be galo kūrybiški. Aplinkosauginio sąmoningumo ugdymas ir gamtai draugiško gyvenimo būdo formavimas bei aktyvi aplinkosauginių idėjų sklaida ugdymo įstaigoms taip pat yra puikus tarpusavio pavyzdys. Todėl, kaip teigia projekto organizatoriai, labai svarbu įvertinti, paviešinti ir apdovanoti gamtosaugos srityje aktyviai veikiančias ugdymo įstaigų bendruomenes už jų nuveiktus darbus saugant gamtą.

„Atnaujinti seni tėčių kaklaraiščiai, iš maisto likučių sukurti nauji patiekalai, kalėdiniai žaisliukai iš senų džinsų, akcija, kurios metu mokiniai miesto centre prašo rūkančiųjų gesinti cigaretes ir vaišina iš mokyklos sodo skintais obuoliais – tai tik maža dalis projektų, kurie įgyvendinami Lietuvos mokyklų ir jose besimokančių mokinių bei juos mokančių mokytojų“, – teigia projekto „Gamtos herojai‘21“ organizatorė ir aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ vadovė Vaida Griškevičienė.

„Metų ekologiškiausia pedagogė“    svarbu ne prizai

Praėjusiais metais „Metų ekologiškiausia pedagoge“ tapusi Švenčionių r. Pabradės „Ryto“ gimnazijos mokytoja Zita Čičiurkienė jau dešimt metų yra ekologų klubo „Žaliuoju taku“ vadovė. Ji pasakoja, kad iniciatyva susidomėjo pagalvojusi apie savo mokinius, klubo narius, daug laiko skiriančius aplinkosaugai, kurie dalyvauti apdovanojimuose užregistravo ir ją pačią.

„Savo veiklas visuomet siejau su gamtosauga. Manau, kad žmonių pastangos išsaugoti aplinką, palikti kuo mažesnį ekologinį pėdsaką ir mažinti vartojimą, turi būti nuolatinės, o ne dėl prizų. Tai turi nuolat vykti, kad gyventume saugioje, švarioje aplinkoje, o pokyčiai pirmiausia turi įvykti mūsų galvoje“, – įsitikinusi moteris.

Mokytoja teigia, kad tokie konkursai, kuriuose įvertinamos mokinių pastangos kurti švaresnę aplinką, suteikia mokytojams galimybę ekologijos principus suformuoti dar mokykloje.

„Tokios iniciatyvos yra puikus pavyzdys jaunajai kartai. Kai mokiniai mato, kad apdovanojamos ne tik mokyklos ar mokytojai, bet ir jie patys, skatinamas ir jų aktyvesnis dalyvavimas“, – apie tai, kad aplinkosauginės iniciatyvos užsiimti aplinkos tvarkymu paskatina ir aplinkinius, pasakoja Z. Čičiurkienė.

Anot jos, malonu žinoti, kad savame krašte auga ar gyvena „Gamtos herojus“, o garsiai pasakodami jų istorijas, ir patys galime užsikrėsti gerumu ir noru prisidėti prie aplinkos išsaugojimo.

Konkurso eiga

Projektas vyks trimis etapais nuo rugsėjo 13 iki lapkričio 24 d. Nuo rugsėjo 13 d. iki spalio 22 d. kandidatai kviečiami registruotis užpildant elektroninę registracijos anketą ir kandidatuoti į vieną iš trijų kategorijų: „Metų aplinkosauginio ugdymo įstaiga“, „Metų ekologiškiausias pedagogas“, „Metų aplinkai draugiškiausias mokinys“.

Iki lapkričio 13 d. projekto organizatoriai rinks informaciją apie dalyvių vykdomus projektus, o nuo lapkričio 13 iki 19 d. dalyvių pateiktas anketas vertins komisija, kurios nariai – ekologai, aplinkosaugininkai ir kiti aktyvūs aplinkosaugos veikėjai.

Kas šiemet tapo „Gamtos herojai‘21“ nugalėtojais bus paskelbta lapkričio 24 d. vyksiančiuose apdovanojimuose.

Nugalėtojų laukia vertingi prizai

„Gamtos herojai‘21“ bus vertinami nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, o geriausiųjų laukia ne tik malonus dėmesys, bet ir rėmėjų prizai – studijos „Denim Diaries“, kurioje perdirbamas džinsas, įkūrėjos Mildos Paukštės edukacija bei prizai, originalius suvenyrus bei interjero detales iš sulūžusių riedlenčių kuriančio Simo Sonkino sukurti trofėjai bei pagrindinis prizas, kurio steigėjas – pirmoji ir didžiausia Lietuvoje licencijuota pakuočių tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“.

Susipažinti su konkurso nuostatais galite čia.

Registruotis į konkursą galite čia.


Atostogauti tvariai ir atsakingai – tai daugiau laiko skirti atostogų buičiai

Atostogų metas tampa iššūkiu mūsų geriems įpročiams, taip pat ir atliekų rūšiavimui. Nusprendę rimtai pailsėti, atostogų „išleidžiame“ ir rūšiavimo įpročius. Tai bumerangu sugrįžta mūsų pasirinktoms poilsio vietoms – miškui, paežerei ar pajūriui – kur po smagių laisvalaikio valandėlių nerūpestingai paliekame šiukšliną plotą. Pakuočių atliekų tvarkytojai primena, kad atsakingo rūšiavimo principais derėtų vadovautis ištisus metus ir pataria, kaip atostogas leisti tvariai ir atsakingai.

Rūšiavimas – toks pats kasdienis įprotis kaip ir dantų valymas

„Natūralu ir žmogiška, jog per atostogas norisi užsimiršti nuo visų prievolių. Visgi atliekų rūšiavimas – pareiga, kuriai dera įsipareigoti ne tik darbinguoju sezonu, ir ne tik atkakliems rūšiavimo mėgėjams. Mums metas nusiteikti, jog rūšiavimas ilgainiui virs tokiu pačiu įpročiu, kaip ir kasdienis dantų valymas. Jeigu atostogų aplinkybės priverčia visas atliekas mesti į vieną šiukšliadėžę, vertėtų stabtelti ir ieškoti kitokių išeičių. Diskutuoti su vasarnamių nuomotojais, prašyti jų pagalbos – nes tik tokių poreikių turintys atostogautojai paskatins nuomotojus aprūpinti vasaros būstus rūšiavimui skirtais konteineriais ir šiukšliadėžėmis“, – sako pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė. 

Jos teigimu, prityrusiems atliekų rūšiuotojams reikėtų iš anksto nusiteikti, jog atostogų vietoje teks prisitaikyti prie kitokių aplinkybių. Remiantis neseniai atliktu tyrimu, tokių Lietuvoje yra dauguma: atliekas rūšiuojantys nurodė net 95% Lietuvos gyventojų, o daugiau nei pusė jų atliekas rūšiuoja visada, tad su atostogų keliamais iššūkiais susiduria daugelis.

Į kelionę vežtis daugkartinio naudojimo pakuotes

Atostogų metu galima sumažinti plastiko ir popieriaus atliekų, į kelionę pasirinkus daugkartinio naudojimo priemones: metalinius ar tvaraus plastiko vandens butelius bei puodelius, medžiaginius krepšius pirkiniams, tvaraus plastiko indelius užkandžiams, kietąjį muilą ir netgi kietąjį šampūną. Galbūt tai pareikalaus daugiau pasirengimo prieš kelionę, tačiau jos metu nereikės spręsti moralinės dilemos, ką daryti su dar vienu plastiko maišeliu.

„Labai svarbi tvarių atostogų taisyklė – nieko nepalikti po mūsų apsilankymo gamtoje, parke ar pliaže. Visi užkandžių maišeliai, puodeliai ir maisto atliekos turi keliauti į jiems skirtus konteinerius. Jei jie nepasiekiami – tenka visas atliekas susirinkti su savimi ir išmesti artimiausiame konteineryje. Todėl paprasčiau skirti daugiau dėmesio ir laiko daugkartinio naudojimo pakuočių pasiruošimui prieš kelionę nei vėliau ieškoti, kur išmesti vienkartines atliekas“, –  pataria D. Ramanauskaitė.

  1. Ramanauskaitės teigimu, kita ryškėjanti tendencija – imtis atliekų rūšiavimo, atostogaujant užsienyje. Galbūt tam įkvepia tolimesnė išvyka, buvimas kitokioje aplinkoje, susižavėjimas kitos šalies kraštovaizdžiu.

„Mus, pakuočių atliekų tvarkytojus, ši tendencija liūdina. Suprantame, kad rūšiuoti smagiau, kai lydi džiugios emocijos. Jei rūšiuojame vedini tik įkvėpimo, šis įgūdis neužsiliks. Rūšiavimas – įsipareigojimas sau, kitiems, ateities kartoms ir gamtai. Kviečiame nepasiduoti ir nesustoti – jei jau ėmėtės rūšiuoti atostogaudami užsienyje, įtvirtinkite šį įprotį ir grįžę“, – ragina VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė.

Buitinės subtilybės: kaip rūšiuoti kosmetikos pakuotes, laikraščius, pirkinių čekius ir butelių kamščius

Nors dauguma jau esame įgudę atskirti, ką galima mesti į plastiko atliekų konteinerį, atliekų rūšiuotojai vis dar susiduria su atostogų metu pasitaikančiais rebusais. Tuščias kosmetikos priemonių pakuotes galima mesti į konteinerį su nedideliu kremo ar dantų pastos likučiu, kurio nepavyko kitaip pašalinti. Jei likučius pavyksta išstumti ar išgramdyti – tuo geriau, tačiau tai nėra būtinybė.

Atostogaudami prikaupiame įvairių spaudinių – laikraščių, žurnalų, vaikiškų knygelių. Jeigu jų neplanuojame toliau naudoti, juos nedvejodami meskime į popieriui skirtą konteinerį.

Pakuočių atliekų tvarkytojai primena dar vieną taisyklę: jei sukaupėme daug skirtingų pakuočių, nereikia jų sudėti vienos į kitą. Nors mums atrodo, kad taip kompaktiškiau, atliekų tvarkytojai daug lengviau susitvarko su pakuotėmis, kurias išmetame išlankstę ir suspaudę.

Ypač atsakingi atliekų rūšiuotojai nepraleidžia ir tokių smulkmenų kaip pirkinių čekiai. Dalis žmonių pirkinių čekius meta į popieriaus atliekų konteinerį. Atliekų tvarkytojai to nerekomenduoja, nes pirkinių čekiai nėra pakuotės. Be to, daliai kasos juostų naudojamas termopopierius, kuris nėra perdirbamas.

Į popieriaus atliekų konteinerį taip pat negalima mesti maisto likučiais arba riebalais užteršto popieriaus ir kartono. Tai dar viena priežastis, kodėl užkandžius geriau vežtis daugkartinio naudojimo pakuotėse. Tuo tarpu metalinius butelių kamštelius ir metalinius stiklainių dangtelius galima drąsiai mesti į plastiko atliekų konteinerius.

Nuo liepos 3 dienos atsisveikinome su vienkartiniais plastiko indais

Nuo šių metų liepos pradžioje Lietuvos, kaip ir visų ES šalių, parduotuvėse bei kavinėse atsisakoma vienkartinio plastiko indų, plastikinių šiaudelių ir ausų krapštukų. Šie produktai yra keičiami tvariais, gamtą tausojančiais pakaitalais, įgyvendinant ES direktyvą, kuria siekiama sumažinti vienkartinio plastiko keliamą aplinkos taršą.

„Visi šie pokyčiai rodo, jog mes negalime išvengti prievolės daugiau laiko skirti tam, kaip sukurti tvarią buitį – tiek savo namuose, tiek atostogų vietoje. Kuo anksčiau susiformuosime tvaraus vartojimo įpročius, tuo lengviau bus prisitaikyti prie pokyčių, kurių laikui bėgant tik daugės“, – sako VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė.

Daugiau patarimų apie atliekų rūšiavimą vasaros sezonu – pridėtame video.


Aplinkosauginis projektas „Mes rūšiuojam. Vasara“ kviečia mažinti atliekas bendruomeniškai

Kartu su vasara nuo birželio 1 d. startuoja aplinkosauginis projektas „Mes rūšiuojam. Vasara“, kuris aktyviai kvies Lietuvos bendruomenes rūšiuoti atliekas, rinkti taškus ir laimėti projekto rėmėjų prizus. Jo organizatoriai tikisi, kad projektas, kurio metu bus renkamos buitinės elektronikos, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos, stiprins bendruomeniškumo jausmą kartu mažinti aplinkos taršą.

Jau septintus metus siekiame suburti visas Lietuvos bendruomenes kurti atsakingą, aplinką tausojančią visuomenę. Didelis bendruomenių aktyvumas rodo jų norą gyventi gražesnėje ir švaresnėje aplinkoje bei kartu augantį gyventojų sąmoningumą, kad nerūšiuojamos elektronikos atliekos ne tik teršia aplinką, bet ir kelia pavojų gamtai ir žmonių sveikatai“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.

Šalies bendruomenių, dalyvaujančių šiame projekte, skaičius kasmet auga ir šiuo metu jų yra daugiau kaip 1560. Nuo projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ pradžios bendruomenės jau surinko 679 tonas elektros ir elektroninės įrangos bei nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių.

Projekto organizatoriai (EGIO ir GIA) pasirūpina, kad visiems atidedantiems ar nerandantiems laiko išgabenti iš namų neveikiančių buitinių prietaisų, elektronikos, baterijų ir akumuliatorių būtų sudarytos visos sąlygos šias atliekas priduoti. Su bendruomene sutartu laiku ir sutartoje vie

Atgal
Projekto vertė
Projekto laikotarpis