Trakų rajono savivaldybė - Rūdiškių seniūnija

Trakų rajono

savivaldybė

Trakų rajono savivaldybės merė

Edita Rudelienė

Strateginiai planai

Naujienų prenumerata

Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
30310102030405
06070809101112
13141516171819
20212223242526
27282930010203
Lapkritis
    2017     

Nevyriausybinės org.

Neformalus jaunimas

Rūdiškių seniūnija

Adresas
Trakų g. 67,
LT-21171 Rūdiškės
El. p. rudiskes@trakai.lt

Seniūnas  TADEUŠAS PAVLOVSKIS
Tel. 8 687 46 654, (8 528) 57 214
El. p. tadeusas.pavlovskis@trakai.lt

Vyresnioji specialistė Dalytė Virpšienė,
Tel. (8 528) 57 214
El. p. dalyte.virpsiene@trakai.lt

Specialistė Stanislava Ravinskaja
Tel. (8 528) 57 214
El. p. stanislava.ravinskaja@trakai.lt

 

           Rūdiškių seniūnija apima apie  25000 ha teritoriją, iš jų apie 60 proc. užima miškai, 39 proc. ž. ū. naudmenos, 1 proc. – kitos paskirties plotai.

           Seniūnijos centras – Rūdiškių miestas (2,3 tūkst.  gyventojų), nutolęs nuo Trakų 15 km.

           Seniūnijoje yra 62 kaimai ( 1,7 tūkst. gyventojų), didžiausi iš jų: Tiltai, Ismonys, Šklėriai, Aluona, Žėronys.

           Seniūnija suskirstyta į  penkias seniūnaitijas:

Rūdiškių – seniūnaitė Irena Brauns,

Šklėrių – seniūnaitis Vigantas Leonavičius,

Ismonių – seniūnaitis Genadijus Beloborodovas,

Tiltų – seniūnaitis Virginijus Pockevičius,

Žėronių.- seniūnaitė Juzefa Bezliapovičienė.

            Istorija

            Rūdiškių kaimas  istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1774 metų, kai jame buvo pastatyta  bažnyčia. Manoma, kad seniau gyvenvietės apylinkėse  buvo lydoma balų rūda (su tuo siejama vietovardžio kilmė). XVIII a. archyvų duomenimis, Rūdiškių kaimas buvo Remerių šeimos nuosavybė.1792 m. Steponas Remeris Rūdiškes mainais atidavė Vilniaus vyskupui Juozui Lapelinskui. 1830 metais kaimas perėjo Mikniškių dvaro, kurio savininkas buvo Vilniaus katedros kapitula, nuosavybėn. Pradėjo augti po 1864 metų, nutiesus Varšuvos – Peterburgo geležinkelį ir įsteigus Rūdiškių geležinkelio stotį. XIX a. pabaigoje - XX a. pirmoje pusėje Rūdiškės buvo valsčiaus centras. . 1912 metais Rūdiškės gavo parapijos teises. 1925-1932 m.  pastatyta nauja bažnyčia. 1940 m. įkurta biblioteka. Išsiplėtus medžio apdirbimo pramonei 1958 m. Rūdiškių kaimas tapo miesto tipo gyvenviete.

              2010 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos prezidentės dekretu patvirtintas Rūdiškių herbas.

             Įstaigos

             Seniūnijos teritorijoje yra:  Švč. Jėzaus širdies bažnyčia, Šv. Antano bažnyčia (Vytautavos k.), koplyčia (Gojaus k.), Rūdiškių gimnazija, Rūdiškių vaikų lopšelis-darželis „Pasaka“, Rūdiškių vaikų  muzikos mokykla, Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“,  VšĮ „Šv. Jono vaikai“ (Apatiškių k., Gojaus k., Eigėlonių k. ir Jalovės k.) ,  Rūdiškių pirminės sveikatos priežiūros centras,    bibliotekos (Rūdiškių m., Šklėrių k.  ir Tiltų k.),  vaistinė, paštas,  turgavietė,  Žėronių ir Antakalnio  girininkijos.

             Bendruomeninės organizacijos

               Tiltų kaimo bendruomenė (pirmininkė Laima Kamaitienė), Rūdiškių bendruomenė „Pušynas“ (pirmininkas Sergejus Vorobjovas), Rūdiškių seniūnijos bendruomenės centras (pirmininkė Nijolė Kazlauskienė),   Lieponių kaimo bendruomenė „Karaliaus salos“ (pirmininkė Zita Juškienė),  bitininkų draugija (pirmininkas Tadeušas Pavlovskis),.

            Meno kolektyvai

              Seniūnijoje veikia:  Rūdiškių vaikų muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras „Brass - Band“,  ansambliai: „Svajonėlė“, „Gajik“, „Diemedis“, „Rūdiščanie“, Tiltų kaimo kapelija, ansamblis „Gelužėlė“.  Rūdiškes garsina Evelina Sašenko, daugelio konkursų laureatė,   2011 metų „Eurovizijos“ finalininkė.

 

             Verslas

             Veikia  įmonės:   UAB „Baltic Stages“, UAB „Vylaida“, UAB „Santimeta“, V. Vinskevičiaus PĮ, UAB „Rudmė“, ŽŪKB „Bulvių namai“,  Kaimo turizmo sodyba „Gervių takas“, Bajambalės sodyba,  Sodyba prie Ilgučio.

 

            Seniūnija pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Zalevo m. (Lenkija).

 

            RŪDIŠKIŲ SENIŪNIJOS LANKYTINOS VIETOS

 

          Lankytojus traukia gražios, miškingos Rūdiškių apylinkės. Miškai užima didžiąją seniūnijos dalį, tarp kurių išsimėtę nemažai ežerėlių, didžiausi jų: Luknos, Ilgučio, Spindžiaus, Greiželio.  Jos teritorija teka dešinieji Merkio intakai: Cirvija, Graužupis, Geluža, Spengla. Yra du draustiniai: Ilgučio botaninis draustinis, įsteigtas 1960 m., (60 ha) ir Inklėriškių kraštovaizdžio draustinis, įsteigtas 1992 m, (842 ha), pietrytine seniūnijos riba driekiasi Merkio ichtiologinis draustinis, įsteigtas 1974 m.

 

            Rūdiškių seniūnijos lankytojai gali susipažinti su architektūros, dailės, archeologiniais, istoriniais, gamtos paminklais.

 

          Rūdiškių miesto tipo gyvenvietė, 15 km į pietus nuo Trakų, prie Vilniaus – Varėnos geležinkelio, ją supa didžiuliai miškai. Rūdiškės žinomos nuo XVIII a., kai buvo pastatyta koplyčia. XIX a., pradėjus miesteliui augti, susiformavo gyvenvietės schema – linijinis planas su keturkampe aikšte viduryje.

 

          Architektūros paminklai:

 

          Geležinkelio stoties statinių kompleksas: Geležinkelio stoties senasis pastatas (Stoties g. 1), stoties arklidžių pastatas (Trakų g.), namas (Stoties g. 5), Vandens bokštas (Stoties g.).  Statinių kompleksas įtrauktas į kultūros vertybių registrą.

 

           Švč. Jėzaus širdies bažnyčia įkurta XVIII a., 1912 m. įsteigta parapija. Medinė Švč. Jėzaus širdies bažnyčia statyta 1910 m., dabartinė didelė neoromantinių ir neogotikinių bruožų akmenų mūro – 1925-1932 m. pastatyta kunigo J. Jurkevičiaus ir parapijiečių, remontuota 1980 m. Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, vienabokštė, su bokšteliu. Vidus trijų navų, šventorius apmūrytas.

 

Dailės kūriniai:

 

         Medinis stogastulpis su 2 skulptūromis (XIX a.) stovi bažnyčios šventoriuje. Stogastulpio viršūnė profiliuota, į ją įtvirtintas kryželis. Liemens šonuose pritvirtintos iš skardos iškirptos širdelės, žvaigždutės, taurės.

 

          Dvi XIX a. kapos, įtrauktos į kultūros vertybių registrą. Viena kapa pasiūta iš šilkinio damasto. Augalinių motyvų raštas siuvinėtas baltais blizgančiais ir mėlynais, raudonais, žaliais kelių atspalvių šilko ir aukso bei sidabro siūlais. Kita kapa pasiūta iš tamsiai žalio ripsinio šilko. Dekoro vaizdai: egzotiški augalai, iš ąsočio trykštantis vanduo, arkos fragmentas. Visa tai rėmina gėlių žiedai. Siuvinėta šaltų, pilkšvų tonų šilko ir aukso bei sidabro siūlais.

 

          Paveikslas „Šv. Andrius Bobola“ (aut. J. Janovičius), įtrauktas į kultūros vertybių registrą, yra Rūdiškių bažnyčioje.

 

         Ąžuolo medžio skulptūra „Moteris su knyga“, kurios autoriai – buvęs mokyklos mokytojas, liaudies meistras Jonas Kasparavičius ir mokiniai. Skulptūra stovi prie Rūdiškių vidurinės mokyklos.

 

Istoriniai paminklai:

 

          Raudonosios armijos karių ir partizanų kapai, esantys miestelio centre. Antrojo pasaulinio karo metais prie Rūdiškių apylinkėse aktyviai veikė sovietiniai partizanai, įkūrę Vytauto Didžiojo Trakų partizanų bazę. Kapinėse ilsisi Raudonosios armijos karių ir partizanų palaikai, 1948 m. perkelti iš Inklėriškių partizanų bazės. Palaidoti trijuose broliškuose kapuose. Centrinis paminklas – iš skaldytų akmenų obeliskas. Kapinės 2005 m. restauruotos Rusijos Federacijos lėšomis.

 

          1941 m. fašistinių okupantų nužudytų pasipriešinimo dalyvių broliškas kapas yra prie pat Rūdiškių gyvenvietės, važiuojant iš Trakų pusės, apie 100 m nuo kelio. Broliškame kape palaidoti 16 žmonių palaikai. Kapinės 2005 m. restauruotos Rusijos Federacijos lėšomis.

 

          Lietuvos nežinomų karių kapas yra Rūdiškių miesto kapinėse (Ismonių g.), įtrauktas į kultūros vertybių registrą.

 

       Izidoriaus Butkevičiaus kapas yra Rūdiškių miesto kapinėse (Ulkiškių/Ismonių g.), įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Izidorius Butkevičius – etnografas, monografijų ir knygų bendraautorius.

 

 Lankytini seniūnijos kaimai:

 

          Aluonos kaimas, nutolęs nuo Rūdiškių 8 km į šiaurės rytus, nuo Trakų – 9 km į pietus, kairėje kelio Trakai-Rūdiškės pusėje. Prie Aluonos yra Luknos, Ilgučio ežerai. Apie 200 m į rytus nuo kaimo, netoli Ežeriuko ežero, Žėronių girininkijos miške, vadinamame Rungės lauku, yra Raistinės kapinynas arba Aluonos pilkapynas – švedų kapai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. 16 pilkapių, 5 pilkapiai suplokštėję, nuarti. Pilkapių forma, sampilai  būdinga IX-XII amžiui. Ilgučio botaninis draustinis, užimantis 60 ha plotą, įsteigtas 1960 m., siekiant išsaugoti retų rūšių augalų augimvietes.

 

          Gojaus kaimas, nuo Rūdiškių nutolęs 15 km į šiaurės rytus, 4 km į šiaurės vakarus nuo Paluknio, Ilgučio botaninio draustinio teritorijoje, pietų pusėje plyti Gojaus miškas. Kaime yra koplyčia, originali molio troba, pirmoji ir vienintelė Lietuvoje japoniška deginimo krosnis – anagama. Keramikai Dormantė ir Jurgis Penkinskiai kasmet vasarą rengia anagamos keramikos šventes stovyklas. Krosnis užkuriama vieną kartą, kai kada – du kartus per metus, dirbama pagal seniausią technologiją.

 

          Inklėriškių kaimas, nutolęs 8 km į pietryčius nuo Rūdiškių, 7 km į rytus nuo Vilniaus-Gardino geležinkelio. Kaimą supa Inklėriškių-Rūdiškių miškai, per kuriuos teka Merkio intakai Graužupis, Cirvija.

 

          1992 m. įsteigtas Inklėriškių kraštovaizdžio draustinis, užimantis 842 ha plotą. Jo paskirtis – išsaugoti Merkio zandrinės paslėninės lygumos kraštovaizdį.

 

          Netoli Inklėriškių, apie 2 km į šiaurę yra 1863 m. sukilimo dalyvių kapas, kuriame palaidoti 2 sukilėliai, žuvę 1863.07.11. Paminklas įtrauktas į kultūros vertybių registrą, pastatytas 1933 m. Antkapinis paminklas (betonas) – ant pakylos pastatytas kryžius su cokoliu. Prie cokolio priekinės plokštumos pritvirtinta plokštė su iškaltu lenkišku užrašu: „Čia ilsisi didvyriai, 1863 žuvę už Tėvynės laisvę“. Į kultūros vertybių registrą įtraukti Inklėriškių miško sampilai Nr. 1, 2, 3.

 

         Inklėriškių miške, prie buvusios Trakų brigados partizanų bazės, stovi paminklas Vasilijui Makejevui, žuvusiam atliekant kovinę užduotį 1944 m. gegužės 22 d, kurį pokario metais pastatė bendražygiai – netaisyklingos formos akmenį su užrašu rusų kalba.

 

        Ismonių kaimas, nutolęs nuo Rūdiškių į šiaurės vakarus 10 km, į rytus nuo Aukštadvario 13 km, į pietus nuo kelio Trakai-Aukštadvaris 2 km. Vakaruose yra Ismonių ežeras.

 

        Kalvių kaimas, nutolęs nuo Rūdiškių 15 km į pietvakarius, 1 km į vakarus nuo Vilniaus-Varėnos geležinkelio. Kaimo vakariniu pakraščiu teka Spengla, kaimą supa Kalvių miškai. 1989 m. kaimo kryžkelėje pastatytas pušies medžio kryžius.

 

        Klepočių kaimas, nuo Rūdiškių į pietvakarius nutolęs 10 km. Kaimą supa Klepočių miškai. Per kaimą eina geležinkelis Vilnius-Varėna. 27 sodybų gatvinis rėžinis kaimas yra vietinės reikšmės architektūros paminklas, įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Jame yra 2 paminklinės sodybos, jose 5 paminkliniai pastatai (1 pirkia, 1 svirnas, 1 kluonas, 1 rūsys), be to yra 7 paminklinės pirkios.

 

         Lieponių kaimas, nutolęs 12 km į pietvakarius nuo Rūdiškių, 13 km į šiaurės vakarus nuo Valkininkų, prie Spenglos upės, netoli Greiželio ežero ir senojo Vilniaus-Merkinės vieškelio.          1700 m. ties Lieponimis vyko lemiamas mūšis tarp Lietuvos didikų pulkų: bajorų konfederatų kariuomenės, kurioje buvo Višniaveckių, Radvilų, Oginskių daliniai, ir didikų Sapiegų pulkų. Lietuvos bajorų konfederacijos dalinys sumušė perpus mažesnę Lietuvos etmono Kazimiero Sapiegos kariuomenę. Šiame mūšyje žuvo apie tūkstantis karių, kurie palaidoti Bradelio kalne.

 

         Gatvinis kaimas išsaugojo senus trobesius, kaimo kapinėse yra medinių kryžių, palaidotas  knygnešys Jonas Stakutis, Lietuvos partizanas Stanislovas Matonis, žuvęs 1945 m. gegužės 4 d. Pagelužio kaime.

 

          Atgimimo metais kaime pastatytas kryžius ir koplytstulpis, kurių autorius, Lieponių kaime gimęs technikos darbų mokytojas ekspertas, Lietuvos nusipelnęs mokytojas Jonas Adlys, medžio drožėjas, skulptorius.

 

          Pagelužio kaimas, nutolęs į pietvakarius 11 km. Kaimas įsikūręs prie senojo Vilnius-Merkinė vieškelio. Kaimą supa Klepočių miškai. Pokario metais Pagelužio apylinkėse veikė Lietuvos partizanų būriai. 1945 m. gegužės 4 d. jų grupė buvo apsupta enkavedistų, kur žuvo 9 partizanai. 2005 m. prie vieškelio, netoli žuvimo vietos, pastatytas tipinis atminimo ženklas – Vyčio kryžiaus paminklas.

 

          Šklėrių kaimas, 4 km į šiaurę nuo Rūdiškių, prie Vilniaus-Varėnos geležinkelio. Kaimo šiauriniu pakraščiu teka Aluona, Luknos intakas. Šklėrius supa Rūdiškių, Šklėrių ir Užtrakio miškai. Prie kelio Trakai-Rūdiškės stovi medinis kryžius, yra veikiančios kapinės. Rūdiškių valsčiaus ribose tarp Šklėrių ir Aluonos 1929 metais ūkininkas Jonas Kasperavičius aptiko žemėje indą su sidabriniais pinigais. Rastos monetos labai retos – Lietuvos viduramžių pinigai. Dalis lobio laikoma Kauno Čiurlionio dailės muziejuje, kitą dalį turi privatūs asmenys.

 

          Tiltai - didžiausias Rūdiškių seniūnijos kaimas, nutolęs į pietus 16 km. Per kaimą teka Geluža, dešinysis Merkio intakas, užtvenkus upelį, susidarė nemažas tvenkinys, prie kurio galima poilsiauti, maudytis, žvejoti. Kaimą supa Tiltų ir Žvingeliškių miškai.

 

          Tiltai – etnografinis gatvinis rėžinis kaimas yra vietinės reikšmės architektūros paminklas, įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Čia tebestovi 7 paminklinės sodybos, 30 paminklinių pastatų: 11 pirkių, 6 svirnai, 4 tvartai, 6 kluonai, 1 pirtis, 1 sandėlis su rūsiais, 1 rūsys. Kaime stovi 1944 m. pastatytas koplytstulpis (aut. Juozas Kairys), 2007 m., minint kaimo 230-ąsias metines, pastatytas kryžius (aut. Albinas Nemeikštis, Rimantas Rūstelis).

 

          Šiaurinėje kaimo pusėje yra veikiančios kapinės, kuriose palaidoti partizanai Jonas Jaraminas, Vaclovas Matkevičius, Stanislovas Staknys, žuvę 1945 m. gegužės 4 d. Pagelužio kaime. Jiems pastatytas „Geležinio vilko“ rinktinės paminklas.

 

         Vaikštenių kaimas, nutolęs nuo Rūdiškių į pietvakarius 7 km. 38 sodybų gatvinis rėžinis kaimas yra vietinės reikšmės architektūros paminklas, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Vertingos 2 paminklinės sodybos, kuriose 4 paminkliniai pastatai:  2 namai, 2 tvartai, be to 7 pavieniai paminkliniai pastatai: 5 pirkios, 1 pirkia su tvartu, 1 svirnas. Pirkios stovi arčiausiai gatvės, dauguma galais į ją, raiškiai dekoruotos.  

 

          Vaikštenių kaime gimė Algirdas Kazlauskas, vyresnysis policininkas, 1991 m. liepos 31 d. OMON-o grupės smogikų nužudytas Medininkų pasienio poste. 2006 m. Vaikštenių kaime 15-ųjų žuvimo metinių išvakarėse Algirdui Kazlauskui atidengtas ąžuolo medžio atminimo kryžius.

 

          Vytautavos kaimas, nutolęs nuo Rūdiškių 8 km į šiaurės rytus, 4,5 km nuo Aukštadvario-Trakų kelio. Į Kultūros vertybių registrą įtraukta Šv. Antano Paduviečio bažnyčia ir bažnyčios žvakidė. Bažnyčia pastatyta 1939 m., liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė. Vidus trijų navų. Tuometinis žemių valdytojas Donatas Malinauskas buvusiame Onuškio valsčiuje turėjo 4 ūkius. Pritardamas Kaišiadorių vyskupui Juozui Kutkai čia įkurti naują parapiją, 1930 m. būsimai bažnyčiai dovanojo Paulinos žemę ir kitur esančius pastatus. Kunigo Nikodemo Švogžlio-Milžino rūpesčiu iš atvežto kluono ir kitų ūkinių pastatų surenčiama bažnyčia, įkuriama parapija. 1940 m. nuperkamas gyvenamasis namas ir pastatoma klebonija. Bažnyčia priklauso Kaišiadorių vyskupijai Elektrėnų dekanatui, aptarnauja Onuškio kunigas, kaip saugomo paveldo objektu rūpinasi Aukštadvario regioninis parkas.

 

          Žėronių kaimas, nutolęs nuo Rūdiškių į pietus 3 km, prie senojo Vilnius-Merkinė kelio. Į Kultūros vertybių registrą įtrauktas valstybės saugomas nacionalinis Žėronių kapinynas, esantis netoli Graužupio upelio. Tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpio laidojimo vieta, kurioje 13-14 a. mirusieji buvo laidojami sudeginti. Ten pat 17 a. lobio radimvietė. Pabirusias monetas 1952 m. balandžio mėnesį rado moterys, sodindamos mišką sprogdinto beržo šaknyse. 1952 m. balandžio 25 d. kaimo vaikai, kasinėdami beržo šaknų duobę, rado juodo molio puodą su monetomis.  Gegužės 3 d. radimo vietoje lankėsi ir lobį aprašė archeologas Pranas Kulikauskas. Dalis lobio saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, kita dalis, esanti pas vietinius gyventojus, aprašyta 1991 m.  1996 m. Gintautas Zabiela tyrinėjo kapinyno degintinius kapus. Buvo ištirtos 7 spėjamų degintinių kapų liekanos, rastos įkapės, keramikos ir metalinių dirbinių.
Jūsų komentaras
Vardas:
El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje
AntiSpam
komentarų: (19) skaityti