LR Vyriausybė 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 945 „Dėl kurortinės teritorijos suteikimo Trakų miestui“ patvirtino Trakų kurortinę teritoriją. Kurortinės teritorijos statusas patvirtintas pagal Trakų miesto teritorijos ribų planą (pav. Nr. 1).

Atsižvelgiant į administracinę priklausomybę, Trakų kurortinė teritorija patenka į Trakų rajono savivaldybės, Trakų seniūnijos ir Trakų istorinio ir nacionalinio parko direkcijos ribas.
Trakų kurortinės teritorijos veiklos organizavimas ir valdymas priklauso Trakų rajono savivaldybei, kuri siekiant optimalių Trakų kurortinės teritorijos efektyvaus išnaudojimo ir plėtros sprendinių, turi apjungti kitas šioje teritorijoje veikiančias įstaigas – Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją, Trakų miesto seniūniją ir Trakų istorijos muziejų.
2010 m. vasario 26 d. tarptautinėje turizmo, sporto ir laisvalaikio parodoje VIVATTUR vyko Nacionalinės kurortų asociacijos, kuri yra oficialus Europos kurortų asociacijos (European Spas Association) narė, suvažiavimas, kur vienbalsiai nutarta priimti Trakų rajono savivaldybę į Lietuvos kurortų asociacijos nares.
Trakų miesto gyvenamajai vietovei gavus kurortinės teritorijos statusą padidėjo konkurencingumas kurortinio turizmo srityje, turistai ir lankytojai turi daugiau galimybių rinktis sveikatingumo ir aktyvaus bei kultūrinio poilsio paslaugas, padidėjo turizmo paslaugų ir pramogų įvairovė, leidžianti mažinti sezoniškumo įtaką turizmo plėtrai. Taip pat kuriamos naujos darbo vietos, vietos gyventojai orientuojami teikti kokybiškas tradicines bei naujas turizmo paslaugas.

Pav. Nr. 1 Žemėlapis. Trakų miesto teritorijos ribų planas

Nors Trakų miestui kurortinės teritorijos statusas oficialiai buvo patvirtintas tik 2008 m. spalio 4 dieną, neoficialus žmonių pripažinimas šiam miesteliui yra suteiktas nuo senų laikų. Įvairių rūšių turizmui ir rekreacijai tinkančių gamtinių išteklių pagrindą Trakuose sudaro gamtiniai ir kai kurie antropogeninės kilmės ar tik antropogenizuoti kraštovaizdžio elementai (tvenkiniai, parkai ir pan.) bei jų deriniai: želdiniai, vandens telkiniai, estetiškai vertingi kraštovaizdžio kompleksai, kuriuos formuoja įvairaus raiškumo minėtų kraštovaizdžio komponentų deriniai. Visų minėtų išteklių grupės gausa sudaro realias galimybes naudoti juos profesiniam, pažintiniam, aktyviam, kultūriniam ar tiesiog rekreaciniam turizmui. Vienu svarbiausių gydomųjų veiksnių Trakuose laikomi miškai, kurių net 87 proc. sudaro spygliuočiai. Miestas iš visų pusių apsuptas miškais ir ežerais, oras mieste yra itin švarus, nes turi „žaliuosius plaučius“. Trakų mieste yra įkurtas valstybinės reikšmės Vidaus reikalų ministerijos reabilitacijos centras, suformuota reabilitacijos komanda, galinti teikti kurortinio gydymo paslaugas. Taip pat veikia vandens atrakcionų parkas, kuriame teikiamos sveikatingumo, vandens procedūrų (SPA) paslaugos (gydomųjų žolelių, Negyvosios jūros druskos vonios ir kt.), apgyvendinimo paslaugos.

 
Lietovos kurortai ir kurortinės teritorijos

Šiuo metu Lietuvoje yra keturi kurortai:

1. Birštonas

2. Druskininkai

3. Neringa

4. Palanga

Ir keturios kurortinės teritorijos:

1. Ignalinos miesto, Palūšės ir Strigailiškio kaimų dalių kurortinės teritorijos statusas suteiktas 2007 m. liepos 4 dieną.
 
2. Anykščių miestui kurortinės teritorijos statusas suteiktas 2007 m. liepos 19 dieną.
 
3. Kurortinės teritorijos statusas Zarasų miestui buvo suteiktas 2008 m. rugsėjo 10 dieną.
 
4. Trakų miestui kurortinės teritorijos statusas oficialiai buvo patvirtintas 2008 m. spalio 4 dieną.

Kurortinės teritorijos statuso dar siekia Kulautuva (dokumentai pateikti LR Ūkio ministerijai). Gali pateikti dokumentus Liškiava, Likėnai, Smiltynė.

Kurorto statusas suteikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 350 „Dėl kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo, kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo ir kurorto ar kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“.