Trakų rajono savivaldybė - Apie rajoną

Trakų rajono

savivaldybė

Trakų rajono savivaldybės merė

Edita Rudelienė

Strateginiai planai

Naujienų prenumerata

Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
28293031010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293001
Rugsėjis
    2017     

Nevyriausybinės org.

Neformalus jaunimas

Apie rajoną

Bendri duomenys apie Trakų rajono savivaldybę

Trakų kraštas – svarbi Lietuvos įvaizdžio dalis. Lietuvos gyventojų sąmonėje Trakų kaip kultūrinės istorinės vietovės įvaizdis stipresnis negu kitų Lietuvos rajonų. Trakų miestas, jo centrinė dalis – senamiestis – skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų ir miestelių savo unikalia gamtine geografine padėtimi. Tai – miestas tarp ežerų.
Trakų rajonas įsikūręs netoli nuo Lietuvos sostinės Vilniaus, aplink Trakų miestą. Rajone gyvena apie 36 tūkst. gyventojų; teritorijos plotas – 1208 kv. km. Trakų rajone yra 3 miestai – Trakai, Lentvaris, Rūdiškės; 2 miesteliai – Aukštadvaris ir Onuškis; 409 kaimų ir 21 viensėdis, tame skaičiuje 3 stambesnės gyvenvietės: Grendavė, Paluknys, Senieji Trakai.
Trakų rajonas suskirstytas į 8 seniūnijas: Aukštadvario, Grendavės, Lentvario, Onuškio, Paluknio, Rūdiškių, Senųjų Trakų ir Trakų.

Vieta. Trakų rajonas įsikūręs netoli Lietuvos sostinės aplink Trakų miestą. Administracinis centras – Trakų miestas, apsuptas ežerų, kuriuose yra gausu salų (šiaurinį miesto pakraštį skalauja Galvė, rytinį – Lukos, arba Bernardinų ežeras, pietinį – Gilužis, vakarinį – Totoriškių ežeras). Trakų senamiestis yra vienas iš 5 valstybės saugomų senamiesčių. Lietuvos žmonės atvyksta į Trakų kraštą praleisti laisvalaikio, pailsėti savaitgaliais, susipažinti su istoriniu kultūriniu paveldu, atsiveža svečių. Čia neretai atvyksta ir oficialių užsienio šalių delegacijų bei kitų valstybių vadovų.

Paveldas. Rajonas, kaip istorinis ir kultūros centras, turintis unikalių paveldo ir kraštovaizdžio vertybių, kasmet pritraukia ir ateityje pritrauks daug lankytojų tiek Lietuvos gyventojų, tiek užsieniečių. Daugelis svečių atvyksta iš Vilniaus miesto. Trakų senamiestis ir Salos pilis yra tarp 10 ties patraukliausių ir gausiausiai turistų lankomų Lietuvoje objektų. Čia apsilanko apie 80 proc. visų į Lietuvą atvykstančių turistų.

Gyventojai. 2010 metų pradžioje Trakų rajone gyveno 35 700 gyventojų. Kaip ir visoje Lietuvoje, pastaraisiais metais gyventojų skaičius mažėjo. Trakų mieste 2010 metų pradžioje gyveno 5267 gyventojai. Miesto ir kaimo gyventojų skaičius rajone pasidalina beveik tolygiai. Jauni žmonės Trakų rajone sudaro apie 24 proc. visų gyventojų, tad labai svarbus jų užimtumo klausimas.

Neįgalieji. Neįgalieji yra viena iš labiausiai pažeidžiamų ir socialinių poreikių turinčių grupių. Trakų rajone apie 6 proc. gyventojų sudaro neįgalieji (Lietuvos vidurkis yra 10 proc.). Trakuose aktyviai veikia VšĮ Trakų neįgaliųjų užimtumo centras (TNUC) įkurtas 2001 m., kuris teikia socialines, profesinės reabilitacijos, psichologines, kultūrines, buitines paslaugas. Gamina patrauklią ir paklausią produkciją. Nuo 2011m. kovo 28 dienos yra socialinio darbo metodinis centras. Diegia socialinio darbo naujoves, analizuoja bei skleidžia kitoms įstaigoms savo gerąją patirtį. Rajone stengiamasi kompleksiškai spręsti neįgaliųjų integracijos į visuomenę klausimus: pritaikoma aplinka, transporto infrastruktūra ir būstas, suteikiama techninė pagalba.

Poilsis. Mieste sudarytos visos sąlygos kokybiškam poilsiui. Visų paslaugų kompleksą – nuo viešbučio, konferencijų salių iki vandens pramogų, sveikatinimo procedūrų – siūlo verslo, laisvalaikio SPA centrai. Puikios sąlygos poilsiui ir verslo renginiams gamtos apsuptyje įsikūrusiuose kaimo turizmo sodybose. Plečiasi kultūrinio ir aktyvaus poilsio turizmo industrija, kuri neagresyvi gamtai, o atvirkščiai, įkūnija darnumo, subalansuotos plėtros idėją. Rajone driekiasi dviračių takai į Užutrakio dvaro sodybą ir Vytauto Didžiojo gimtinę – Senuosius Trakus, keturi dviračių maršrutai Aukštadvario regioniniame parke. Per Trakus eina Piligrimų kelias, Keturių sostinių maršrutas.

Rekreaciniai ištekliai. Rekreaciniai ištekliai – gamtinės ar kultūrinės aplinkos savybės, tinkamos žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti.
Rekreaciniams ištekliams priskiriama:
- gamtos ištekliai (miškai, gyvenamųjų vietovių želdynai, vandens telkiniai ir jų pakrantės, tinkamos arba galimos pritaikyti žmonių poilsiui ir pramogoms, mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai, gamtos paveldo objektai);
- kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios kultūros vertybės);
- turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros pastatai bei objektai, esantys kurortuose ir kurortinėse teritorijose, rekreacinėse ir saugomose teritorijose, taip pat turistinės trasos, apžvalgos aikštelės, kitos rekreacijai skirtos teritorijos.
Įvairių rūšių turizmui ir rekreacijai tinkančių gamtinių išteklių pagrindą Trakuose sudaro gamtiniai ir kai kurie antropogeninės kilmės ar tik antropogenizuoti kraštovaizdžio elementai (tvenkiniai, parkai ir pan.) bei jų deriniai: želdiniai, vandens telkiniai, estetiškai vertingi kraštovaizdžio kompleksai, kuriuos formuoja įvairaus raiškumo minėtų kraštovaizdžio komponentų deriniai. Visų minėtų išteklių grupės gausa sudaro realias galimybes naudoti juos profesiniam, pažintiniam, aktyviam, kultūriniam ar tiesiog rekreaciniam turizmui.
Didžiausia Trakų rajono gamtinių rekreacinių išteklių dalis yra susitelkusi Trakų istorinio nacionalinio bei Aukštadvario regioninio parko teritorijose, tačiau estetiniu bei funkciniu požiūriu rekreacijai patrauklūs bei tinkami ir kiti Trakų rajono ežerai, nepatenkantys į Trakų istorinio nacionalinio bei Aukštadvario regioninio parkų teritorijas. Daugumos ežerų grunto, krantų formos bei augmenijos charakteristikos palankios poilsiui, vandens pramogoms, sportui. Maži, iki 10 ha ploto ežerai dažniausiai apaugę drėgnu mišku, sunkiai prieinami, uždumblėję, todėl jų panaudojimas rekreacijai yra ribotas. Vandens rekreacijai tinkami vandens telkiniai Trakų mieste: Galvė, Totoriškių ež., Luka, Gilušis, Olauka.
Vienu svarbiausiu gydomųjų veiksnių Trakuose laikomi miškai, kurių net 87 proc. sudaro spygliuočiai. Miestas iš visų pusių apsuptas miškais ir ežerais, oras mieste yra itin švarus, nes miestas turi „žaliuosius plaučius“. Trakuose yra įkurtas valstybinės reikšmės Vidaus reikalų ministerijos reabilitacijos centras, suformuota reabilitacijos komanda, galinti teikti kurortinio gydymo paslaugas. Taip pat veikia vandens atrakcionų parkas, kuriame teikiamos sveikatingumo, vandens procedūrų (SPA), apgyvendinimo paslaugos.

Kraštovaizdis. Kraštovaizdis – žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų ir reljefo, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvųjų organizmų) ir (ar) antropogeninių (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų ir informacinio lauko) komponentų, susijusių medžiaginiais, energiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys.
Kraštovaizdžio vertybėms saugoti Trakų rajone įkurtos įvairios paskirties ir apsaugos režimo saugomos teritorijos Trakų istorinis nacionalinis parkas, 2 regioniniai parkai (Aukštadvario ir Neries), 2 valstybiniai (buvusių dvarų) parkai (Lentvario ir Užutrakio), 7 draustiniai ir 5 gamtos paminklai. Turizmo požiūriu vertingiausi yra nacionalinio parko ir regioninių parkų natūralūs ar kultūriniai kraštovaizdžiai.
Trakų rajone yra daug vertingų regyklų (teritorija, skirta stebėti atsiveriančią panoramą, kurioje gali būti įrengtas į žemę besiremiantis statinys). Trakų istoriniame nacionaliniame parke išskirtos 24 regyklos, Aukštadvario regioniniame parke – 30 regyklų, Neries regioniniame parke (Trakų rajono teritorijoje) – 1 regykla.