Į pradžią

Trakų rajono savivaldybės administracija, Savivaldybės biudžetinė įstaiga,
Vytauto g. 33, LT- 21106 Trakai,
tel. (8 528) 51 527, faks. (8 528) 53 140, el.paštas
info@trakai.lt.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,
kodas 181626536

Į pradžią El.paštas Svetainės žemelapis
Neįgaliesiems
Savivaldybė

Svarbūs dokumentai
Nuotraukos

 

 

 

 

 

 
 
 

 

 
Gyventojams
Verslininkams
Nevyr. organizacijos
Istorinėmis Trakų vietomis

 

Šis maršrutas supažindina su įžymiausiais lankytinais Trakų istoriniais objektais.Tai  šv. Dievo motinos gimimo cerkvė, šv. Mergelės Marijos aplankymo bažnyčia, koplytstulpis šv. Jonui Nepomukui, stovintis buvusioje centrinėje miesto aikštėje, Dominikonų vienuolyno pastatas, Pusiasalio pilies liekanos , Karaimų gatvė , Karaimų etnografinė paroda bei kenesa, Salos pilis.

 

Pradėti kelionę po miestą siūlome nuo Turizmo informacijos centro. Jis įsikūręs pačiame miesto centre, Vytauto 69. Čia Jūs gausite išsamią informaciją apie Trakų ir apylinkių lankytinas vietas,patarsime, kur apsistoti ir kaip įdomiau praleisti laisvalaikį.

 

 Trakų miestas, kuriame dabar gyvena apie 7 tūkstančius gyventojų, iš visų pusių apsuptas  ežerų : Bernardinų, Galvės, Totoriškių, Akmenos, Gilušio. Didžiausias ir vaizdingiausias – Galvės , jame yra net 21 sala.

 

 

 

 

Trakai  -  buvusi senoji  Lietuvos  sostinė- įspūdingi savo praeities istorija.Savitas miesto bruožas, įtakojęs miesto architektūrą, - gyventojų daugiatautiškumas. Nuo seno Trakuose gyveno lietuvių, karaimų, totorių, rusų bendruomenės.

 

Eidami nuo Turizmo informacijos centro toliau pagrindine Trakų gatve – Vytauto, pirmiausia pamatysite cerkvę. Tai šv. Dievo motinos gimimo cerkvė, pastatyta 19 a.. Viduramžiais, kuriantis Trakų mieste rusų pirkliams, buvo pastatyta keletas cerkvių. Pirmoji cerkvė buvo pastatyta dar 14 a. pietinėje miesto dalyje prie Bernardinų (Lukos) ežero. Deja, iki mūsų dienų nei viena cerkvė, statyta viduramžiais, neišliko.

 

Kitas maršruto punktas – šv. Mergelės Marijos aplankymo bažnyčia. Ji, stovinti ant kalvos, matoma jau iš tolo. Ši bažnyčia, funduojama paties Didžiojo kunigaikščio Vytauto, buvo pastatyta 15 a.pradžioje. Bažnyčia garsėja stebuklingu Mergelės Marijos paveikslu, kuris, kaip manoma, atitolinąs nelaimes.

 

Einant toliau Vytauto gatve Jus pasitiks koplytstulpis šv. Jonui Nepomukui (17 a.). Šv. Jono Nepomuko statulėlė statoma prie vandens. Tai ežerų miesto gyventojų globėjas.  Šio šventojo vardas yra minimas ir vienoje Galvės ežero legendoje.

Koplytstulpis stovi  buvusioje miesto turgaus aikštėje, kuri formuotis pradėjo  apie 15 a. vidurį. Turėdami Magdeburginio miesto teises, Trakai galėjo rengti kartą per savaitę turgaus dienas ir  dvejas muges į metus. Čia buvo  miesto centras, čia kūrėsi įvairių tautybių prekybininkai, amatininkai. Aplinkui turgaus aikštę buvo statomi svarbiausi miesto pastatai: rotušė, bažnyčia. 19 a. pr. šiaurinėje aikštės pusėje stovėjo paštas. Šis pastatas išliko iki mūsų laikų. Dabar šiame atrestauruotame name įsikūrusi Trakų istorinio nacionalinio parko administracija.

 

Pasukus į dešinę, siaura Kęstučio gatvele pateksite į buvusios kažkada galingos Pusiasalio pilies teritoriją. Ties pačiu įėjimu Jus pasitiks 18 a. dominikonų vienuolyno ir bažnyčios pastatai. Atrestauruotame dominikonų vienuolyne įsikūrusi Istorijos muziejaus administracija.

Pusiasalio pilis statyta apie 14 a. vidurį, valdant kunigaikščiui Kęstučiui. Ją ne kartą puolė kryžiuočiai, pilis buvo Lietuvos politinių nesutarimų liudininkė, smarkiai nukentėjusi per šias kovas. Iki mūsų dienų išlikę tik keletas gynybinių bokštų.Teritorijos gilumoje stūkso kalva, vadinama Aukų kalnu, kurio viršuje

stovėjo medinė pilis. Nuo čia atsiveria nuostabus vaizdas į ežerus ir Salos pilį.

Sugrįžę atgal į buvusią centrinę miesto aikštę ir paėję gatve aukštyn, patenkate į Karaimų gatvę. Šioje miesto dalyje dar nuo Vytauto Didžiojo laikų gyvena karaimai. Manoma, kad karaimus į Trakus atkėlė Vytautas Didysis po savo žygių į Krymą. Karaimai buvo apgyvendinti šiaurinėje miesto dalyje. Jiems suteiktos privilegijos.Karaimai – kariai saugojo pilis, buvo Vytauto asmens sargybiniai. Civiliai karaimai dirbo žemę, vertėsi prekyba, amatais.Karaimų gatvė traukia akį savita architektūra: mediniai namai dėl vietos stokos buvo statomi galu į gatvę su trimis langais.

Su karaimų tradicijomis, etnografine kultūra galite susipažinti, užsukę į Karaimų etnografinę parodą. 

Karaimams, kaip ir kitoms Trakuose gyvenusioms tautoms, buvo leista išpažinti savo tikėjimą, turėti savo maldos namus. Karaimų gatvėje yra išlikusi  karaimų šventovė kenesa. Tai nedidelis medinis pastatas su bokšteliu. Pasaulyje veikia tik trys kenesos, Ukrainoje, Vilniuje ir Trakuose.

 

Eidami toliau Karaimų gatve, dešinėje pusėje išvysite visos Lietuvos pasididžiavimą – Salos pilį. Mediniais tiltais sujungta su miestu, pilis kvieste kviečia ją aplankyti. Tai nepaprasto grožio, įspūdingas architektūros paminklas. Pastatyta 14-15a. ant trijų viena šalia kitos esančių salų, pilis viduramžiais atliko ne tik gynybinę funkciją, bet ir buvo didžiųjų kunigaikščių rezidencija bei iškilmingų priėmimų ir pokylių vieta. Dabar pilyje veikia Istorijos muziejus, kuriame galite susipažinti su pilies statymo, Trakų miesto, o kartu ir visos Lietuvos istorija. Muziejus dirba kiekvieną dieną vasaros sezono metu, o žiemą  nedirba  pirmadienį. Čia galite užsisakyti ekskursijos vadovą.

 

Apžiūrėję pilį, susipažinę su turtinga miesto istorija, būtinai turite paragauti tradicinių karaimų patiekalų – kibinų. Jų galima nusipirkti beveik visose miesto kavinėse.

 

Tikimės, kad šis maršrutas Jums patiks, o Trakai paliks neišdildomą įspūdį.

 

Turizmo informacijos centras

naujas
Rajonas
Naujienų prenumerata
Renginių kalendorius


 

 
 
 

 
 
 
 
 
 

 

 

© Trakai. Visos teisės saugomos. El. paštas: info@trakai.lt Kopijuoti ir platinti www.trakai.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama
Informacija interesantams teikiama telefonais (8 528) 55 487 ir (8 528) 51 527. Dėl netikslumų svetainėje skambinti telefonu (8 528) 53 177.
Svetainę sukūrė Idamas. Panaudotas SmartWeb