Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
01020304050607
08091011121314
15161718192021
22232425262728
29303101020304
Spalis
    2018     
Kūrybiškas edukacinių erdvių kūrimas ir jų panaudojimas ugdomajame procese
2018-10-10

Rugsėjo 20 d. bendradarbiaujant Trakų rajono savivaldybės Švietimo skyriui, Trakų švietimo centrui ir Lentvario lopšeliui-darželiui „Šilas“, buvo organizuota aktuali respublikinė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų konferencija tema „Kūrybiškas edukacinių erdvių kūrimas ir jų panaudojimas ugdomajame procese“.


 

Renginys pritraukė bendrų rūpesčių kamuojamus bendražygius iš įvairių Lietuvos miestų: Trakų rajono savivaldybės (Lentvario, Aukštadvario, Rūdiškių), Vilniaus miesto ir rajono (Pagirių), Visagino, Marijampolės, Kauno miesto ir Kauno rajono(Domeikavos), Šalčininkų rajono (Eišiškių).

Tenka bendradarbiauti su skirtingų savivaldybių ugdymo institucijomis, kurių kiekviena yra išskirtinė, turinti savo vidinę bendrąją kultūrą ir tarpusavio bendradarbiavimo ypatumus. Visos Trakų rajono savivaldybės ugdymo institucijos yra savitos, bet visas vienija bendras vardiklis – kūrybingas ir atsidavęs darbas dėl vaikų gerovės bendradarbiaujant.

Konferencijos metu buvo pateiktas atsakymas, kodėl taip yra. Trakų rajono savivaldybės merės Editos Rudelienės sveikinimo kalboje nuskambėjo pasitikėjimas ugdymo įstaigomis: „Visos ugdymo įstaigos dirba savitai ir siekia vaikų gerovei sukurti palankią aplinką.“

Ko šiandien reikia pedagogams, ugdymo įstaigų vadovams? Tai – savivaldybių aukščiausios administracijos atstovų palaikymo, nes kiekvienas pedagogas daro viską, kiek leidžia jo gebėjimai, kad vaikams ugdymo įstaigoje būtu gera, jie jaustųsi saugūs ir galėtų mokytis bei ugdytis gyvenimui reikiamus įgūdžius. Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Marija Puč džiaugėsi ir didžiavosi bei geranoriškai palaikė organizatores ir sveikino visus dalyvius, kurie atvyko pasidalinti gerosiomis darbo patirtimis.

Lentvario lopšelis-darželis „Šilas“ sutelkė visus bendrų rūpesčių kamuojamus bendraminčius, ragindamas ir savo pavyzdžiu rodydamas, kaip bendruomenei bendradarbiauti tarpusavyje per kūrybines veiklas, kuriant netradicines erdves vaikams, kuriose jie galėtų mokytis per patyrimą ir kitokiais būdais įsisavinti vadovėlių žinias, t. y. parodė, kaip galima taikyti STEAM. Tik draugiška ir bendradarbiaujanti ugdymo įstaigos bendruomenė yra pajėgi organizuoti tokį inovatyvų, praktine gerąja darbo patirtimi paremtą renginį.

Tokios edukacinės puotos leidžia praktikams pasidalinti savo patirtimis, rasti naujų idėjų, kurias galės taikyti savo ugdymo institucijose siekdami edukacinių tikslų. Šioje konferencijoje dominavo mokslo bendrystė su praktika, nes VDU Švietimo akademijos prof. dr. Onutės Monkevičienės pristatyto tyrimo rezultatai padėjo ne vienam praktikui įsivertinti savo taikomų inovatyvių metodų prasmę vaiko ugdymosi procesui.

O ŠMM ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus vedėjos Laimutės Jankauskienės mintys drąsino kiekvieną praktiką nebijoti būti ugdymo tyrinio kūrėjais ir mokytis iš savo patirčių. Prelegentė pasitelkė Banksy (grafičių meistro iš Anglijos) pavyzdį, kai visi žino, ką jis daro, tačiau niekas nė nenumano, kas jis – koks jo tikrasis vardas, kur jį rasti ir galų gale kaip jis atrodo! Pirmuosius Banksy darbus kritikuodavo, sunaikindavo ir jo kūrybą traktuodavo kaip pastatų gadinimą, bet po daugelio metų jo kūryba buvo vertinama keliais šimtais tūkstančių, o sukurti darbai saugomi už stiklinių sienų, žinutės, kurios perduodamos visuomenei grafičių meno pagalba, yra vertinamos. Pranešėja ragino klausytojus nebijoti būti kūrėjais ir savo asmeniniu pavyzdžiu įkvėpti kitus kūrybai, o tam dažnu atveju reikia didelio pasitikėjimo savimi, kad atlaikytum kitų kritiką ir neatsisakytum noro bei siekio realizuoti save per kūrybines veiklas. Vien inovatyvių edukacinių erdvių nepakanka, kad būtų sudarytos harmoningos vaiko asmenybės kūrybingumui reikalingos ugdymosi sąlygos. Labai svarbus vaidmuo tenka pedagogui ir jo asmenybei. Taiklus sveikinimo kalboje nuskambėjęs Trakų rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Dalios Dzigienės pastebėjimas ir pateiktas Mauglio istorijos pavyzdys atskleidžia, kad pedagogo kūrybingos asmenybės pavyzdys edukaciniame vaikų ugdymosi procese turi lemiamos reikšmės jo harmoningai raidai.

Kiekvieną konferencijos dalyvį ir prelegentą ypač pagarbiu dėmesiu apgaubė Trakų rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Alina Jakonis, Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ direktorė Irena Nižauskienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Marcinkienė, kurios kreipėsi į kiekvieną prelegentą bei dalyvį sklandžiai organizuodamos konferencijos eigą.

Konferencijos moderatorių – Trakų rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojos A. Jakonis ir Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ direktorės I. Nižauskienės – bendrystė rodo, koks yra glaudus ir bendradarbiavimu bei pagalba vieni kitiems paremtas rajono savivaldybės darbas, kuris demonstruoja puikius rezultatus.

Kiekvieno pranešėjo pranešime atsispindėjo STEAM taikymas kasdienėse vaikų ugdymo(si) veiklose, kurios atsiskleidė per integralaus ugdymo galimybes stiprinant tarpdalykinę integraciją. Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ prelegentės I. Nižauskienė, R. Marcinkienė, Irena Kraičinska, Renata Vladimirenko, Marina Borisenkova atskleidė, kad šioje ugdymo įstaigoje dominuoja aukšta bendroji kultūra, paremta bendruomenės narių bendradarbiavimu kuriant kūrybiškas edukacines erdves, kuriose vaikai patyriminiu būdu išbando ugdomųjų kompetencijų raiškos būdus ir kontekstus.

Mažojo mokslininko laboratorijoje vaikai eksperimentuoja, o sensoriniame kambaryje turi atskirą erdvę, kurioje gali ramiai pabūti ir nurimti apimti stiprių jausmų. Lauke yra įrengtas Sveikatingumo takas (parengtas pagal Kneipo metodiką). Juo eidami vaikai patiria skirtingus potyrius, kurių pagalba aktyvinamos neuronų jungtys smegenyse, o jas reikia stiprinti kasdieniais sisteminiais vaikų potyriais per skirtingas jusles. To siekiant, pasak Sigitos Burvytės (2016) , reikia „apkrauti“ jusles (lytėjimo, garsinę, skonio, regos ir uoslės), nes tai užtikrintų vaikams malonius potyrius ir emocinį bendravimą tarpusavyje patiriant skirtingus potyrius per skirtingus receptorius. Tai leistų susidaryti jaunoms smegenų jungtims, kurios būtų reikšmingos žmogui visą gyvenimą. Sensorinės jungtys padeda vaikams ugdyti kūrybinę laisvę ir pasitikėjimą savimi realizuojant save kūrybinėse veiklose.

Gražus Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ moto – padovanoti vaikams 2 dovanas visam gyvenimui, t. y. 1) pasitikėjimą savimi ir 2) kūrybinę laisvę. Praktiniai pranešimai inscenizavo ir praktiškai pagrindė prof. dr. O. Monkevičienės mokslinių tyrimų mintis. Klausydamiesi pranešimų keliavome per įstaigos edukacines erdves lydimi pedagogų sumanaus kūrybingumo, o tai atskleidė, kad bendra Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ įstaigos kultūra orientuota (paremta) į vaiko pažinimo smalsumo skatinimą. M. Borisenkovos pranešimas patvirtino, kad vaiko mąstymo ugdymas(is) yra neatsiejamas nuo fizinio aktyvumo veiklų.

Į natūralios gamtos grožį mus panardino Visagino lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ auklėtoja Irena Romanovskaja. Prelegentės pranešime atsispindėjo išpuoselėtos gamtos estetiniai vaizdai, kuriais siekiama lavinti vaikų estetinį skonį stebint ir kartu su tėvais prisidedant prie aplinkos puoselėjimo: atnešant į įstaigą savo užaugintų augalų daigelių bei kartu su tėveliais juos sodinant. Bendradarbiavimas su tėvais kuriant ir puoselėjant estetišką aplinką prisideda prie vaikų darbinio ugdymo įgūdžių ugdymosi. Ugdymo įstaigoje teikiama reikšmė laisvam vaikų žaidimui gamtoje, kur jie muzikuoja ir patys kuria muziką muzikavimui ir garsų išgavimui panaudodami skirtingus instrumentus. Tai leidžia ugdyti vaikų gebėjimą kurti muziką su tais instrumentais, kuriuos turime čia ir dabar.

Z. Rinkevičiaus (2006) nuomone, reikia „apkrauti“ jusles, dažniau palaikyti su vaiku garsinį intonacinį ryšį, užtikrinant jam malonų emocinį bendravimą ir sudarant smegenyse naujas neuronų jungtis, kurios bus reikšmingos žmogui visą gyvenimą. Intonacinis emocinis ryšys yra svarbus dvasinio gyvenimo, būsimų socialinių ryšių pagrindas.

Marijampolės lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ auklėtojos Rūta Brusokienė ir Jūratė Tarasevičienė atskleidė kūrybingą vandens pažinimo kelią natūralioje gamtoje. Autorių pranešime atsispindėjo vandens pažinimo svarba asmenybei per pojūčius ir patyrimą. Pasak pranešėjų, pojūčiai – pasaulio pažinimo vartai. Tęsiant pažintinę kelionę su vandeniu, rekomenduojama (S. Burvytės komentaras) aplankyti Vandens muziejų Vroclave („Hydropolis Wrocław“).

Šakių lopšelio-darželio „Berželis“ auklėtojos Odeta Sakalauskienė ir Raimonda Žemaitienė pratęsė vaikų patyriminio ugdymo lauke idėjas, savo pranešime akcentuodamos tai, kad laukas kviečia vaikus žaisti ir yra tinkama erdvė laisviems kūrybiniams vaikų žaidimams. Pranešime išryškėjo, kokį svarbų ugdomąjį vaidmenį atlieka pedagogas, tinkamai orientuodamas vaikus ir sudarydamas sąlygas vaikų darbiniams įgūdžiams ugdytis, t. y. po kiekvienos veiklos ar darbo reikia susitvarkyti savo darbo vietą. Pedagogės ugdo vaikus savo pavyzdžiu, o paskui vaikai įpranta baigę darbą patys pasiimti šluotas ir sutvarkyti savo namelius, kad kitą dieną rastų tvarkingą aplinką.

Kauno lopšelio-darželio „Linelis“ logopedė Vilma Budrikienė bei auklėtojos Ingrida Šukienė ir Rima Jasilionienė atskleidė bendradarbiavo komandoje įgūdžių ugdymąsi vykdant lauko pedagogikos užsiėmimus: gėlių rinkimas ir jų pažinimas; arbatėlės virimas iš surinktų arbatžolių ir jos ragavimas, t. y. vaiko skonio receptorių lavinimas.

Kauno rajono Domeikavos lopšelio-darželio auklėtoja Renata Bindokaitienė pasidalino patirtimi apie sukurtą vaikų ugdymo(si) aplinką bendradarbiaujant su tėvais: veidrodinis stalelis, kuris padeda ugdyti vaikų smulkiąją motoriką; tėveliai pasiuvo debesėlius, kuriuos vaikai kūrybingai panaudoja kasdienėse edukacinės veiklose; draugystės žiedeliai padeda ugdytis pozityviems sugyvenimo tarpusavyje įgūdžiams kasdienėse veiklose.

Aukštadvario mokyklos-darželio „Gandriukas“ direktorė Vilija Lauruševičienė pasidalino savo įstaigoje įrengto universalaus dizaino pavyzdžiu. Šioje įstaigoje atlikta lauko erdvės pertvarka pagal vaikų poreikius. Įstaigos lauko erdvės atitvertos, bet visiems pasiekiamos. Erdvės sukonstruotos taip, kad padeda užtikrinti vaikų saugumą ir galimybę tenkinti savo poreikius. Šios ugdymo institucijos erdvės yra daugiafunkcės ir tarnauja kaip daugiafunkis centras, kuris telkia skirtingas bendruomenės grupes po savo stogu. Lauko erdvės pertvarka leidžia vaikams saugiai dūkti lauke.

Rūdiškių lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė Diana Šeštokienė, auklėtojos Albina Zakšauskienė ir Ingrida Karčiauskienė savo pranešimuose išskyrė esminius dalykus, kad ugdymo(si) erdvė turi tarnauti šių dienų vaikams ir jų poreikiams. Svarbiausia, kad vaikas galėtų tyrinėti ir atrasti, o šis procesas vaikams turi teikti džiaugsmą.

A. Zakšauskienės pranešime išryškėjo pedagogų sumanumo svarba sukuriant aplinką, kuri atitinka vaiko raidos poreikius, sumani pedagogo veikla leidžia vaikams ne nuobodžiauti, bet ugdymąsi paversti smagiu tyrinėjimu ir pažinimu. Svarbus yra aplinkos turtinimas, kuris sužadina vaikų norą pažinti raides, mokytis skaityti, ugdo gebėjimą valdyti sudėtingas situacijas, rasti skirtingas ir savarankiškas išeitis iš sudėtingų situacijų. I. Karčiauskienė pabrėžė kalbinio raštingumo svarbą vaikų ugdymosi procese. Prelegentė pabrėžė, kad kalba – žmogaus proto išraiška, kurią reikia nuolat lavinti, turtinti ir puoselėti nuoširdžiai bendraujant tarpusavyje, siekiant ugdytis ištvermę sakant ir darant gerus dalykus vieni kitiems.

Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės auklėtoja Dalia Rakulevičiūtė ir priešmokyklinio ugdymo pedagogė Agnė Požarenkova kvietė mus ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdomąsias veiklas organizuoti ne vartant knygutes grupėje apie gamtą, bet ragino gamtos pažinimą sieti ir su kitų disciplinų žinių įsisavinimu lauke, knygose pateiktą informaciją galima įsisavinti ir kitose netradicinėse erdvėse. Pedagogės pristatė savo taikomą SREAM metodiką pagal metų laikus gamtoje.

Trakų lopšelio-darželio „Ežerėlis“ socialinė pedagogė Rasa Povilionienė ir auklėtoja Birutė Vaicekauskienė nukėlė mus į „spalvotą“ netradicinių erdvių pažinimą, pabrėždamos, jog „nėra spalvų – nėra įvairovės“. Jų pranešimas pulsavo pedagogų raginimu drąsiai kurti įvairias edukacines veiklas, kurios sužadintų vaikų vidinę pasaulio pažinimo motyvaciją. Ugdytojos pabrėžė, kad svarbu, jog vaikas keltų klausimus ir norėtų tyrinėti jį supantį pasaulį savo ritmu, savo būdais, o ne mes primestume vaikams savo sprendimus. Prelegentės pabrėžė, kad svarbu sudaryti sąlygas, kurioms esant vaikai ugdytųsi, ir kvietė klausytojus atvirai diskutuoti, kad erdvės neturi tarnauti pedagogui, o tik vaikui, ar mes neskatiname ugdytis vartotojo, o ne kūrėjo. Jeigu ugdome vartotoją, pedagogo vaidmuo yra siekti „linksminti“ vaiką, o ugdant kūrėją – būti šalia vaiko, jį nukreipti, paskatinti ir padėti jam atrasti kūrybinį džiaugsmą. Jeigu pedagogas yra ugdymosi aplinkos dalis, kuris ugdo savo pavyzdžiu, pirmiausia jis toje aplinkoje turi jaustis reikšmingu, saugiu, pasitikinčiu savimi kūrėju, kurį stebėdamas vaikas mokosi.

Šios ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogai pasižymi išskirtiniu etnokultūrinių tradicijų puoselėjimu šiuolaikiniais inovatyviais būdais ir prisideda prie etninio tapatumo Lietuvoje išsaugojimo. Netradicinis buvo ir šios konferencijos atidarymas, kuriame šios įstaigos vaikai ir pedagogai atskleidė gyvosios socialinės edukacijos svarbą, o tai leidžia vaikams iš matomo pavyzdžio ugdytis sumanumą.

Pedagogų ir vaikų pasirodymas buvo gyvas, sumanus ir paveikus. Tik sumanūs edukatoriai turi drąsos išbandyti ir pritaikyti netradicines vizualinės komunikacijos priemones – į koncertinę programą įpinant vizualinės komunikacijos elementų – origami techniką. Didžiuojuosi savo socialinių industrijų ir komunikacijos magistrantūros studente, kuri puikiai taiko studijų metu įgytas žinias praktinėse sumaniosios edukacijos situacijose. Didžiulė garbė dirbti su geriausiais.

Pagirių lopšelio-darželio direktorė Edita Gujienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Janina Lukšienė, priešmokyklinio ugdymo pedagogė Danuta Gurina ir meninio ugdymo mokytoja Egidija Voverienė parengė sumaniosios edukacijos pavyzdį, kaip galima sumaniai ir šiuolaikiškai ugdyti vaikų etninį tapatumą. Pranešimo autorės pabrėžė, kad susikurti sėkmingą ateitį galima tik žvelgiant į praeitį. Popiežius Pranciškus taip pat savo kalboje siuntė vieną iš žinučių Lietuvai, t. y. ragino ieškoti savo šaknų, jas puoselėti ir saugoti bei rasti jėgų daryti gerus darbus vieni kitiems.

Pranešėjos teigė, kad Lietuvoje nebeturime specialistų, kurie etninį tapatumą gebėtų vaikams perteikti profesionaliai. Ugdymas etnokultūra turi būti šiuolaikiškas, nes senųjų tradicijų ir papročių perdavimo tradiciniais metodais vaikai nebepriima, iššūkis pedagogams – keistis reaguojant į šiuolaikinių vaikų raidos ypatumus. Sumanus pedagogių technologijų pritaikymas ugdant ir sudominant vaikus etnokultūra. Gražus direktorės Editos balsas, kuris priminė vaikystėje girdėtas „Tetos Betos“ pasakaites per TV vaikams programas prikaustė, įtraukė, sudomino ir suteikė daug naujų idėjų savo darbui ugdant etnokultūrinį vaikų tapatumą taikant sumaniosios edukacijos priemones ir būdus.

Vilniaus lopšelio-darželio „Žilvitis“ pedagogės Rasa Pakšienė, Sigita Kundrotienė, Daiva Vaitkevičienė ir Dalia Šmatavičienė konferencijoje pademonstravo lankstumą ir empatiją konferencijos dalyvių atžvilgiu, nes sugebėjo pakoreguoti savo suplanuoto pranešimo pristatymo formatą. Pedagogės sugebėjo pristatyti savo edukacines stoteles, kurios įrengtos vaikų grupių lauko pavėsinėse ir naudojamos per sumaniosios edukacijos renginius. Kiekvieno renginio metu auklėtojos sugalvoja vis skirtingas užduotis tėvams ir vaikams. Pranešėjos pravedė edukacinį žaidimą „Kepam pizą“, kuris padėjo klausytojams pajudėti ir atsipalaiduoti bei vėl susikoncentruoti į konferencijos apibendrinimą.

Viso šio prasmingo ir savalaikio renginio nebūtų buvę, jeigu tyliai, kruopščiai ir atsidavusiai edukacinėms puotoms netalkintų Trakų švietimo centro direktorė Nijolė Lisevičienė ir Danutė Vizmanaitė. Ačiū mieloms kolegėms už kantrų ir į pagalbą žmogui orientuotą požiūrį inicijuojant laiku rengiamus edukacinius renginius.

Man teko garbė būti pakviestai pasidalinti savo įžvalgomis, kaip netradicinėse edukacinėse erdvėse ugdosi kūrybingi ir laimingi žmonės, bei apibendrinti konferencijos įžvalgas, kurias sudėjau į šį straipsnį. Kiekvienas pranešėjas buvo vaikų ugdymo turinio kūrėjas, kuris savo pavyzdžiu ugdo vaikų kūrybingumą. Tik kuriantis ir per kūrybines veiklas save išreiškiantis žmogus yra laimingas.

Mano palinkėjimas ateičiai būtų, kad ši konferencija taptų tradicinė ir pritrauktų dar daugiau edukatorių kūrėjų iš visos Lietuvos. Dėl to daugės laimingų pedagogų, nes tik laimingas pedagogas gali išugdyti laimingą žmogų.

 

Doc.dr. Sigita Burvytė

 

komentarų nėra
Jūsų komentaras
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje
AntiSpam

Trakų rajono savivaldybės merė

Edita Rudelienė