Į pradžią

Trakų rajono savivaldybės administracija, Savivaldybės biudžetinė įstaiga,
Vytauto g. 33, LT- 21106 Trakai,
tel. (8 528) 51 527, faks. (8 528) 53 140, el.paštas
info@trakai.lt.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,
kodas 181626536

Į pradžią El.paštas Svetainės žemelapis
Neįgaliesiems
Savivaldybė

Svarbūs dokumentai
Nuotraukos

 

 

 

 

 

 
 
 

 

 
Gyventojams
Verslininkams
Nevyr. organizacijos
2014-2020 m. periodas

2017 m. projektiniai pasiūlymai 

ES struktūriniai investicijų fondai ir tiesiogiai ES administruojamos programos

Apie 2014-2020 m. ES fondų investicijas

1. Kuo reikšminga ir ypatinga ES Sanglaudos politika?

"ES sanglaudos politika nėra paprastas perskirstymo mechanizmas ar "pinigų karuselė". Tai yra investicijų politika." Danuta Hübner, regioninės politikos komisarė

Europos Sąjungos (toliau – ES) sanglaudos politika – tai bendroji ES politika, kurios tikslas – mažinti išsivystymo skirtumus tarp ES regionų. ES sanglaudos politika įgyvendinama per Europos socialinį fondą (toliau – ESF), Europos regioninės plėtros fondą (toliau – ERPF), Sanglaudos fondą (toliau – SF) ir kitas finansines priemones.

2. Sanglaudos politikos reforma: Kas keičiasi 2014-2020 m.?

„Daugiau Europos už tuos pačius pinigus!“ – tai 2014-2020 m. laikotarpio moto.

ES valstybės narės yra pasirengusios nedidinant finansinių išteklių kuo efektyviau kurti pridėtinę vertę ES viduje ES sanglaudos politikai skirtomis ES biudžeto lėšomis. Todėl naujajame laikotarpyje pabrėžiama ES sanglaudos politikos sąsaja su strategijos “Europa 2020” tikslais - skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, tikintis kryptingai artėti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo link.

Siekiant šio susiejimo ir strategijoje „Europa 2020“ iškeltų tikslų, 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpiu numatomos esminės permainos, padėsiančios pasiekti poreikių valstybėms narėms ir regionams išpildymą. Pirmiausia bandoma nustatyti geresnį planavimą ir mažesnį veiklų dubliavimąsi, kadangi tai – efektyvesnio ES struktūrinių ir investicijų fondų  koordinavimo pagrindas, padedantis užtikrinti tikslingesnes sąsajas su kitomis ES priemonėmis, kaip antai programa „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemone ar Užimtumo ir socialinių inovacijų programa.

Taip pat 2014–2020 m. šalys ir regionai privalės iš anksto paskelbti, kokių tikslų ketina siekti turimais ištekliais ir kaip fiksuos pažangą, daromą šių tikslų pasiekimui. Taip bus sukurtos sąlygos nuolatiniam stebėjimui ir vertinimui, kaip yra naudojami finansiniai ištekliai ir kokie pasiekiami rezultatai.

2014–2020 m. laikotarpiu numatomos tokios naujos iniciatyvos: integruotos teritorinės investicijos, bendruomenių inicijuojama vietos plėtra, taip pat bus remiamos tvarios miestų plėtros priemonės. Tvarios miesto plėtros priemonėms įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu bus skiriama mažiausiai 5 proc. ERPF lėšų.

Naujuoju laikotarpiu ypatingas dėmesys bus skiriamas jaunimo užimtumo didinimui. Europos Vadovų Tarybai ir Europos Komisijai išreiškus susirūpinimą jaunimo nedarbo lygiu ES, kuris 2012 m. viršijo 25 proc., sukurta jaunimo užimtumo iniciatyva, padėsianti integruoti nesimokantį, nestudijuojantį ir nedirbantį jaunimą į darbo rinką. Šią  iniciatyvą planuojama finansuoti ES biudžeto ir atitinkamai ESF lėšomis.

Verta pažymėti, kad prieš skiriant lėšas, šalims narėms nustatytos išankstinės (ex ante) sąlygos, taip siekiant užtikrinti investicijų veiksmingumą. Tik įgyvendinus šias sąlygas bus skiriamos lėšos priemonių įgyvendinimui. Išankstinių sąlygų pavyzdžiai: pažangiosios specializacijos strategijos, kuriomis siekiama nustatyti išskirtinius pranašumus ir potencialą, verslui palankios reformos, transporto strategijos, viešųjų pirkimų sistemų, aplinkosaugos teisės aktų atitikties gerinimo priemonės, kovos su jaunimo nedarbu ir mokyklos nebaigimu strategijos, taip pat lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija strategijos.

3. Kokie teisės aktai reglamentuoja 2014–2020 m. ES finansuojamas Lietuvos prioritetines sritis?

Naujuoju finansiniu laikotarpiu ESF, ERPF ir SF lėšos Lietuvoje bus nukreiptos į žmogiškojo kapitalo, infrastruktūros, ir viešojo valdymo tobulinimo finansavimą. Konkrečios ES sanglaudos politikos lėšų skirstymo taisyklės nustatytos 2014–2020 m. ES sanglaudos politikos reglamentuose, patvirtintuose 2013 m. gruodžio 20 d.:

Minėtuose reglamentuose išskirti 11 teminių tikslų ir juos įgyvendinantys investavimo prioritetai (virš 50). Šie teminiai tikslai yra skirti strategijos "Europa 2020" tikslams pasiekti. Kiekviena šalis turi skirtingus plėtros poreikius, todėl gali pasirinkti skirtingus teminius tikslus. Pažymėtina, kad mažiau išsivysčiusios valstybės narės turi didžiausius plėtros poreikius skirtingose srityse, todėl jų ES sanglaudos politikos įgyvendinimo prioritetai nacionaliniu lygiu yra plačiausi.

Pagrindiniai dokumentai, pagal kuriuos Lietuvai bus skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos 2014–2020 metais, yra Lietuvos Respublikos Partnerystės sutartis (toliau ­– Partnerystės sutartis) ir 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa (toliau – Veiksmų programa). Šie dokumentai parengti remiantis 2014–2020 m. Nacionaline pažangos programa (toliau – NPP), patvirtinta 2012 m. lapkričio 28 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1482, kuri skirta ES strategijos „Europa 2020“ ir Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ nuostatų įgyvendinimui ir apimanti ne tik ES struktūrinius fondus, bet ir kitus finansavimo šaltinius. ES sanglaudos politikos reglamentuose yra numatyta, kad kiekviena valstybė narė ES sanglaudos politikai įgyvendinti turi parengti Partnerystės sutartį ir veiksmų programas, kurias turi patvirtinti Europos Komisija.

Partnerystės sutartis apima 5 Europos struktūrinius ir investicinius (ESI) fondus:

  • Europos regioninės plėtros fondą (ERPF);
  • Europos socialinį fondą (ESF);
  • Sanglaudos fondą;
  • Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai;
  • Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą.

Prioritetinių krypčių, finansuojamų iš penkių ESI fondų, apjungimas viename dokumente skatina veiklų integralumą, užtikrina geresnį koordinavimą tarp atskirų finansinių instrumentų, mažina veiklų dubliavimosi atvejus, sukuria bendrus stebėsenos mechanizmus.

Veiksmų programa yra dokumentas, nustatantis, kokių ekonominių ir socialinių pokyčių siekiama naujuoju laikotarpiu, investuojant Lietuvai skirtas ERPF, ESF ir SF lėšas.

Veiksmų programoje nustatyti prioritetai pagal tris investavimo kryptis:

I. Sumanus augimas

  1. Inovatyvumas ir investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas
  2. Švietimo kokybės užtikrinimas, atvirumas ir kūrybiškumas
  3. Skaitmeninės visuomenės plėtra
  4. Viešojo valdymo efektyvumo užtikrinimas

II. Tvarus augimas

  • Modernios bazinės infrastruktūros vystymas
  • Geresnės verslo aplinkos kūrimas
  • Tvarus ir efektyvus gamtinių išteklių vartojimas

III. Integralus augimas

  • Užimtumo skatinimas
  • Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas
  • Teritorinė plėtra

Rengiant Partnerystės sutartį ir Veiksmų programą, viešuosiuose aptarimuose ir teikiant pasiūlymus dėl finansavimo prioritetų aktyviai dalyvavo ministerijos ir jiems pavaldžios įstaigos, socialiniai ir ekonominiai partneriai, plačioji visuomenė, savo įžvalgas teikė Veiksmų programos išankstinį vertinimą atliekantys ekspertai.

4. Kokios bus pagrindinės 2014–2020 m. investicinės sritys?

2014–2020 m. ES sanglaudos politikos tikslams įgyvendinti Lietuvai yra skirta 23,16 mlrd. litų iš ES struktūrinių fondų, tame tarpe Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui – apie 392,67 mln. litų.

Lietuvoje 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu didelis dėmesys numatomas skirti į aukštą pridėtinę vertę orientuotai ekonomikai. Apie 10 proc. planuojama skirti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimui, apie 8 proc. – smulkių ir vidutinių įmonių skatinimui. Tikimasi, kad investicijos į technologinę plėtrą bei inovacijų skatinimą prisidės prie sąlygų vietinių ir užsienio investicijų pritraukimui pagerinimo, didins konkurencingumą ir sudarys prielaidas spartesniam ekonomikos augimui. Taip pat labai svarbios yra investicijos į energetinio efektyvumo bei atsinaujinančios energetikos sritis, kurioms numatoma skirti apie 14 proc. 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų lėšų.

Veiksmų programoje numatyti šie investicijų prioritetai:

  • Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas,
  • Informacinės visuomenės skatinimas,
  • Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas,
  • Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas,
  • Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos,
  • Darniojo transporto, pagrindinių tinklų infrastruktūros skatinimas,
  • Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas,
  • Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu,
  • Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas,
  • Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas.
  • Techninė parama.

 

5. Strateginiai dokumentai

Partnerystės sutartis. Europos Komisijos tvirtinama Lietuvos Respublikos Partnerystės sutartis apibrėžia Europos struktūrinių ir investavimo fondų naudojimą 2014–2020 m. Pagal šią sutartį Lietuvai skirta 8,351 mlrd. eurų ekonomikos augimui skatinti, darbo vietoms kurti, kaimo plėtrai ir žuvininkystei.

Partnerystės sutartis apima ES fondų veiksmingo ir efektyvaus panaudojimo strategiją, jungiančią vienuolikai tematinių tikslų skiriamą finansavimą iš Europos regioninės plėtros fondo (3,501 mlrd. eurų), Europos socialinio fondo (1,127 mlrd. eurų), Sanglaudos fondo (2,049 mlrd. eurų), taip pat Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (1,613 mlrd. eurų) bei Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (63 mln. eurų). Dar 31,8 mln. eurų numatyta pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą.

Partnerystės sutartyje numatyti teminiai prioritetai:

  • (1) mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimas;
  • (2) informacinių ir ryšių technologijų prieinamumo ir naudojimo didinimas bei kokybės gerinimas;
  • (3) mažųjų ir vidutinių įmonių, žemės ūkio sektoriaus ir žuvininkystės bei akvakultūros sektoriaus konkurencingumo didinimas;
  • (4) perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas;
  • (5) prisitaikymo prie klimato kaitos, rizikos prevencijos ir valdymo skatinimas;
  • (6) aplinkosauga ir išteklių naudojimo veiksmingumo skatinimas;
  • (7) tvaraus transporto skatinimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas;
  • (8) užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas;
  • (9) socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu;
  • (10) investicijos į švietimą, įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą;
  • (11) institucinių pajėgumų stiprinimas ir veiksmingas viešasis administravimas.

Lietuva, kaip ir Latvija bei Estija, savo partnerystės sutarties projektą parengė viena pirmųjų. Iki šiol EK yra patvirtinusi partnerystės sutartis tik su Danija, Vokietija, Lenkija ir Graikija. Lietuvos partnerystės sutarties rengimą koordinavo Finansų ministerija, viešuosiuose aptarimuose ir teikiant pasiūlymus dėl finansavimo prioritetų aktyviai dalyvavo socialiniai ir ekonominiai partneriai, visuomenės atstovai, ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos.

Veiksmų programos

 

Pagal Lietuvos partnerystės sutartį rengiamos trys veiksmų programos:

Veiksmų programa

Institucija, atsakinga už parengimą

Europos struktūriniai ir investiciniai fondai

Iš viso, EUR

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programa

Finansų ministerija

  • Europos socialinis fondas;
  • Europos regioninės plėtros fondas;
  • Sanglaudos fondas;
  • Jaunimo užimtumo iniciatyva

6.709.396.130

Lietuvos 2014–2020 m. kaimo plėtros programa

Žemės ūkio ministerija

  • Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai

1.613.088.240

Žuvininkystės sektoriaus veiksmų programa

Žemės ūkio ministerija

  • Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas

63.432.222

IŠ VISO:

8.385.916.592

Už 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimą atsakingos institucijos patvirtintos 2014 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 528.

 

Šaltinis: Finansų ministerija
Daugiau informacijos www.esparama.lt
naujas
Rajonas
Naujienų prenumerata
Renginių kalendorius


 

 
 
 

 
 
 
 
 
 

 

 

© Trakai. Visos teisės saugomos. El. paštas: info@trakai.lt Kopijuoti ir platinti www.trakai.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama
Informacija interesantams teikiama telefonais (8 528) 55 487 ir (8 528) 51 527. Dėl netikslumų svetainėje skambinti telefonu (8 528) 53 177.
Svetainę sukūrė Idamas. Panaudotas SmartWeb