Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
30310102030405
06070809101112
13141516171819
20212223242526
27282930310102
Rugpjūtis
    2018     
Aukštadvario seniūnija

  

Trakų rajono savivaldybės administracijos

Aukštadvario seniūnijos seniūnė

Jadvyga Dzencevičienė

Skrebės g. 1B
LT-21254, Aukštadvaris
Trakų r. sav.
Tel. 8 528 65227, mob. tel. +370 616 28964
el.paštas aukstadvaris@trakai.lt

Internetinis puslapis: http://aukstadvarioseniunija.lt/

 

Vyresnioji specialistė                                    Vyresnioji specialistė

Ramunė Bartkevičienė                                   Stasė  Babaitienė

Tel.: 8 (528) 65227                                       Tel.: 8 (528) 65227

El.p  ramune.bartkeviciene@trakai.lt              El.p. stase.babaitiene@trakai.lt

 

Aukštadvario seniūnija yra vakarinėje Trakų rajono dalyje, Pietryčių Lietuvos aukštumoje. Ją iš rytų į vakarus kerta magistralinis kelias A16 Vilnius – Marijampolė. Administracinis seniūnijos centras – Aukštadvario miestelis.  Seniūnijoje yra 109 kaimai, iš jų didžiausi – Bijūnai, Čižiūnai,  Totoriškės, Ubiškės.  Seniūnijos plotas – 18,5 tūkst. ha, gyventojų skaičius – 2296 (2018-01-01).

Aukštadvario miestelyje veikia šios mokymo įstaigos: Aukštadvario gimnazija,   Aukštadvario žemės ūkio mokykla, Aukštadvario  mokykla – darželis „Gandriukas“. Paslaugas teikia Čižiūnų socialinių paslaugų centras. Seniūnijoje veikia 3 Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialai: Aukštadvario, Bijūnų ir Čižiūnų.
Aukštadvaryje yra gimęs filosofas, politinis veikėjas, Kovo 11 - sios Akto signataras, Dr. Bronislovas Genzelis (g. 1934). Aukštadvario miestelyje gyvena 998 gyventojai (2018-01-01) duomenimis.

Archeologinės iškasenos rodo, kad dabartinio Aukštadvario miestelio vietoje žmonių gyventa jau prieš 4-5 tūkst. metų. Seniūnijos teritorijoje gausu piliakalnių, alkakalnių, V-XII a. pilkapynų. Ant Aukštadvario piliakalnio XI-XII a. stovėjo medinė pilis, prie kurios šliejosi gyvenvietė. 
Aukštadvario vietovės kaip seniūnijos centro reikšmė išaugo XIII-XIV a., kai Aukštadvaris įgijo strateginę reikšmę, kryžiuočiams puolant Trakus ir Vilnių.  Pirmą kartą Aukštadvario vardas paminėtas 1486 m. XV a. Aukštadvario dvaras priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams.
Žymų pėdsaką Aukštadvario gyvenime paliko Liackių giminė.  1629 m. I. V. Liackio pastangomis   Aukštadvariui  yra suteikta miestelio privilegija. Liackių šeimos iniciatyva ir lėšomis 1629 m. čia pradėta statyti mūrinė bažnyčia ir įsteigtas Dominikonų vienuolynas. 1836 m. vienuolynas buvo uždarytas ir jo vietoje įsteigta Pravoslavų cerkvė. Pirmojo pasaulinio karo metais ji buvo paversta grūdų sandėliu, vėliau – šokių sale. Nuo 1918 m. buvusio vienuolyno pastatuose veikė įvairios mokymo įstaigos. XIX a. pradžioje Aukštadvario dvarą, miestelį ir aplinkinius kaimus (1100 dešimtinių žemės) valdė dvarininkai Malevskiai, o  po to dvarininkai Mongirdai. 

            Aukštadvario seniūnija suskirstyta į 7 seniūnaitijas:

  • Aukštadvario seniūnaitija: Aukštadvario mstl. (seniūnaitis Edvardas Makšeckas)
  • Bijūnų seniūnaitija: Bijūnų, Čekelių, Dulkiškės, Krasnapolio, Maliancų, Nečiūnų, Raipolio, Tamašavos k. (seniūnaitis Antanas Karpičius)
  • Čižiūnų seniūnaitija: Akmenių, Adincavos, Čižiūnų, Dailyduko I, Dailyduko II, Ličiūniškių, Paukšteliškių, Sredninkų, Tamašiavos, Ivoniškių, Jurežerio, Krunio, Lavaravos, Sausaraisčio, Vaizbūniškių, Albinavos, Barišiavos, Čekelių, Salamenkos, Užubalių, Amerikos, Ustronės k., Naujasodžio, Raudonakio, Naujalaukio, Kapčių vs. (seniūnaitis Romas  Tolvaiša)
  • Karapolio seniūnaitija: Babromiškių, Darbutiškių, Gaižiūnų, Graužinkų, Kareiviškių, Kruncikų, Karapolio, Lavariškių, Mikalavos, Ružiavos, Rangavos, Šefarnės, Vigodkos, Tamelių, Jurgionių, Jovaišiškių, Kaliūkščių, Poguliankos II, Staniavos, Šadžiūnų, Jasudonių, Jarmališkių, Vydžionių, Ravų k. (seniūnaitis Robertas Leckas)
  • Mackantiškių seniūnaitija: Būdos, Drabužninkų, Grabniokų, Mackantiškių, Gubiškių, Nikronių, Poguliankos I, Petrašiškių, Tabaliukų, Vladislavos, Strėvininkų, Deronių, Mošos, Krakės, Vilūnų, Dubelkos k. (seniūnaitis Marijonas  Mackevičius)
  • Totoriškių seniūnaitija: Katilių, Nekrašiškių, Nevaršonių, Purvynų, Peteriškių, Totoriškių, Verniejaus, Zabarauskų, Jaruzalės k. (seniūnaitė Nijolė Špiliauskienė)
  • Ubiškių seniūnaitija: Andrijanavos, Belvos, Barboriškių, Didžiarauliškių, Galalaukio, Guronių, Juodžių, Liaukiškių, Mergiškių, Naujalaukio II, Paberžės, Semeliškių Būdos, Škilietų, Vėžiakojos, Varkutonių, Ubiškių, Zaulcų, Zamkelio, Vidokių, Morkūnavos, Pamiškės, Piliakalnio I, Piliakalnio, Gedanonių k., Zabarauskų vs.( seniūnaitė  Vilma Kozelienė)

Šiuo metu seniūnijoje yra 4 veikiančios asociacijos:

Aukštadvario bendruomenė  (bendruomenės tarybos pirmininkas Vytautas Zalieckas)

Bijūnų bendruomenė (bendruomenės tarybos pirmininkas Kęstutis Blaževičius)

Ubiškių krašto bendruomenė ( bendruomenės tarybos pirmininkė Loreta Gliaudelienė)

Asociacija “Aukštadvario žiburiai” (tarybos pirmininkė Jadvyga Dzencevičienė)

 

Lankytinos vietos yra šios:

   Piliakalniai:

  • Aukštadvario piliakalnis, vadinamas. Pilaite, su gyvenviete;
  • Lavariškių piliakalnis, vadinamas. Napoleono kepure, su gyvenviete;
  • Mošos (Naujasodų) piliakalnis, vadinamas Kazokų kalnu;
  • Pamiškės piliakalnis, vadinamas. Aukštakalniu.

 

Pilkapiai ir senkapiai:

  • Akmenių 1─oji pilkapių grupė;
  • Akmenių 2─oji pilkapių grupė;
  • Čižiūnų pilkapis, vadinamas Milžinkapiu;
  • Drabužninkų pilkapiai;
  • Lavariškių pilkapiai;
  • Mošos (Naujasodžių) pilkapiai;
  • Mošos (Skrebės) pilkapiai;
  • Totoriškių pilkapiai, vadinami Prancūzkapiais;
  • Žaliosios pilkapių vieta;
  • Vladislavos radimvietė;
  • Čižiūnų senkapiai;
  • Purvynų senkapiai.

 

Alkakalniai:

  • Aukštadvario alkakalnis, vadinamas Kartuvių, Šibos kalnu;
  • Liaukiškių alkakalnis, vadinamas Koplyčios kalnu;

Mitologiniai akmenys;

  • Mergiškių akmuo;
  • Nikronių akmuo su ženklais ir raidėmis;
  • Lavariškių akmuo;
  • Guronių akmuo su pėda.

 

Kitos mitologinės vietos:

  • Škilietų dauba, vadinama Velnio duobe;
  • Rangavos šaltinis;
  • Šafarnios dauba, vadinama Velniaduobėmis.

 

Statinių kompleksai:

  • Aukštadvario dvaro sodyba;
  • Jankovicų dvaro sodyba;
  • Kataučiznos dvaro sodyba;
  • Mergiškių dvaro sodyba;
  • Vladislavos dvaro sodyba;
  • Aukštadvario šv. Domininko vienuolynas ir koplyčia..

 

Įstaigos:

Trakų r. Aukštadvario gimnazija, Aukštadvario žemės ūkio mokykla, Aukštadvario mokykla- darželis “Gandriukas”, Bijūnų daugiafunkcis centras, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario filialas, Trakų kultūros rūmų Bijūnų filialas, Aukštadvario biblioteka, Bijūnų biblioteka, Čižiūnų biblioteka, Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centras, Aukštadvario girininkija, Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Aukštadvario ugnegesių komanda, Aukštadvario paštas, Aukštadvario regioninis parkas.

Verslas:

UAB “Borusta”, UAB “Maxima”,  N. Štrimaitienės ind. įmonė, J. Gliaudelienės ind. įmonė, kavinė “Navos smuklė”, K. Lemežio ind. įmonė, A. Karpičiaus ind. įmonė, A. Vasiliausko ind. įmonė, “Provincijos prekyba” MB, UAB “Sigmista”, UAB “Trakų kooperacijos prekyba”.

Pagrindiniai kultūriniai renginiai: 

Sausio 13-osios, Vasario 16-osio, Kovo 11-osios minėjimai, Užgavėnės, Pavasario mugė, Šeimų  šventė “Gyvenimas kaip sodas”, tradicinė Joninių šventė,,  “Vandens Regata”, “Rudens jomarkas”,  “Padėkos šventė”.

 

 

Trakų rajono savivaldybės merė

Edita Rudelienė