Iš viso rezultatų:

Aktuali informacija

Stotelės DĖKUI jau atveria duris atsinaujindamos

Po netrumpos, karantino laikotarpiu trukusios pertraukos, dalijimosi daiktais stotelės Dėkui atveria savo duris. Nuo gegužės 22 d. visose stotelėse ir vėl priimami dalijimuisi tinkami daiktai, o visi norintys, kviečiami juos rinktis bei rezervuoti svetainėje www.stoteledekui.lt.  Jau birželio 4 d. visos stotelės Dėk’ui lauks atvykstančių tuos daiktus pasiimti.

                 Dėl koronaviruso epidemijos pavojaus paskelbimo šalyje, beveik tris mėnesius stotelių Dėkui veikla buvo laikinai sustabdyta - siekiant maksimaliai sumažinti žmonių susibūrimus bei  užkirsti kelią viruso plitimo galimybei, daiktai į stoteles nebuvo priimami bei išduodami. Per visą savo gyvavimo laikotarpį, stotelės Dėk‘ui sulaukė ne tik gyventojų simpatijų, bet ir pripažinimo, todėl dėl jų veiklos atnaujinimo buvo teiraujamasi bene kiekvieną dieną.

                 Sušvelnėjus karantino sąlygoms, dalijimosi daiktais stotelės Dėkui jau šiandien atnaujino savo veiklą ir labai laukia visų, kas nori pasidalyti tinkamais naudoti daiktais, o visus, kam šių daiktų labai reikia, kviečiame juos rinktis ir  rezervuoti svetainėje www.stoteledekui.lt.

Stotelių  populiarumo paslaptis - paprastume

                 Pirmoji dalijimosi daiktais stotelė Dėk‘ui buvo atidaryta 2019 m. birželio mėnesį Vilniaus mieste, o vos po pusmečio, Vilniaus regione jau veikė net 16-os stotelių tinklas. Plečiant šį tinklą, stotelės įrengtos ne tik Vilniaus mieste, bet ir Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus rajonų ir Elektrėnų savivaldybėse.

                 Stotelėms Dėk‘ui pradėjus veiklą, Vilniaus regiono gyventojams jau nebereikėjo sukti galvą, kur dėti prie interjero netinkančią kėdę, sofą ar kitą nebereikalingą, bet tvarkingą ir tinkamą naudoti daiktą. Per nepilnus dalijimosi daiktais stotelių veiklos metus, daugiau nei 3000 daiktų surado naujus namus. Iš gyventojų namų į stoteles keliavo ne tik įvairūs baldai, bet ir buitinė technika, indai, žaislai, knygos, o įmonės dažniau vežė po remonto likusias statybines medžiagas, nebereikalingas biuro kėdes ar techniką.

                 Stotelės Dėkui veikia labai paprastai, būtent taip, kad gyventojams palikti ir pasiimti daiktus būtų  nesudėtinga ir patogu. Tvarkingus ir tinkamus naudoti daiktus gyventojai bei įmonės gali palikti bei pasiimti nemokamai, svarbu tik, kad daiktai būtų geros būklės bei tvarkingi ir kad žmonės, kurie tuos daiktus pasiims, jais galėtų džiaugtis.

Plečiamas priimamų daiktų asortimentas

  Kartu su dalijimosi daiktais stotelių veiklos atnaujinimu, plečiamas ir į jas priimamų daiktų asortimentas.

  Čia bus priiami ir 0,5 l bei 0,7 l stiklainiai. 0,5 l stiklainiai bus perduodami Maisto bankui, kuris panaudos juos įvairiems troškiniams ar uogienėms, kuriais pasidalins su nepriteklius patiriančiais žmonėmis.  Norint palengvinti Maisto banko savanorių darbą ypatingai laukiami stiklainiai be etikečių. Tikimasi, kad 0,7 l talpos stiklainiai, kuriais bus pasidalinta,   pravers norintiems susidėti medų, uogienes bei kitus gardumynus.

Taip pat, keturiose stotelėse Dėkui: Pilaitės pr. 50 Vilniuje, Vilniaus rajone Grikienų kaime, Elektrinės g.14A Eletrėnuose ir Vilniaus g. 3G, Šalčininkuose, galima bus pasidalinti švariais, tvarkingais dalijimuisi tinkamais viršutiniais drabužiais (pvz.: paltais, striukėmis, kostiumais, švarkais, suknelėmis, kelnėmis ir pan.).

Įvertinus stotelių lankytojų poreikius nuo šiol į stoteles galima pristatyti remontui ar apdailai tinkamas įvairias medžiagas, dienines užuolaidas, galanterijos gaminius (pvz.: moteriškas ir vyriškas rankines, diržus, lagaminus),

                 Kaip ir anksčiau stotelės Dėkui laukia daiktų ir iš verslo atstovų, tad kviečiame įmones  aktyviai dalyvauti dalijantis tiek mažesniais, tiek ir didesniais nereikalingų daiktų ar medžiagų kiekiais.

Daugiau sužinoti apie stoteles galite www.stoteledekui.lt, o norintintieji savanoriauti stotelėse rašykite el. paštu stoteledekui@vaatc.lt .


Trakų miesto Vytauto g. ir Karaimų g. (viešųjų erdvių)

ŽELDINIŲ TVARKYMO KONCEPCIJA

Kviečiame Trakų miesto bendruomenę susipažinti su naujai parengta Vytauto ir Karaimų gatvių (viešųjų erdvių) želdinių tvarkymo koncepcija.

Tinkamai pasodinta skroblų gyvatvorė. Nuotr. A. Lozuraitienė

Želdiniai gali išryškinti arba sumenkinti vizualiai suvokiamą vietovės tapatybę. Gatvių koridorių - labai svarbių viešųjų erdvių ribas aktyviai formuoja tiek gretimos visuomeninės, tiek privačios teritorijos. Šiuo atveju tai miesto sodybos, jų tvoros, statinių fasadai, gyvatvorės, želdiniai, kiemai. Taigi, mažieji privatūs želdiniai yra viešųjų erdvių regimojo pavidalo dalis. „Veikia“ jų dydis, sklaida, formos ir spalvos. Neretai naudojami šiam kraštui visai nebūdingi augalai - tujos, puskiparisiai, išskirtiniai margalapiai ir įmantrių formų (skiepyti) želdiniai. Karaimų gatvės aplinkoje akivaizdus želdinių ir apžvalgos galimybių konfliktas: daugelyje vietų tujų gyvatvorės užstoja arba ateityje užstos ežero ir Salos pilies vaizdus.

Šioje koncepcijoje siūloma krūmų ir žolynų panaudojimo tvarka, gatvėse numatant nuoseklų spalvinį sprendimą. Pagrindą sudaro vandens ir dangaus mėlyni bei violetiniai žolynų atspalviai. Daugelis krūmų grupių turi vienspalvius žiedus. Nenaudojami geltonlapiai ir raudonlapiai augalai. Dalis žalialapių augalų turi ryškų rudeninį arba žieminį vaizdą. Principinė nuostata - grupėse nėra maišomi geltonžiedžiai ir raudonžiedžiai augalai.

Labai kviečiame Trakų miesto bendruomenę pasinaudoti šios koncepcijos pavyzdžiais kuriant savo žaliąsias erdves ir taip prisidėti prie darnaus mūsų Trakų vaizdo: gamtiško, natūralaus, atkartojančio ežerų mėlius, nepanašaus į jokį kitą.

Trakų miesto Vytauto ir Karaimų gatvių (viešųjų erdvių) želdinių tvarkymo koncepcija (atsisiuntimui į įrenginį).

Trakų miesto Vytauto ir Karaimų gatvių (viešųjų erdvių) želdinių tvarkymo koncepcija (aukštos kokybės dokumentas peržiūrai kompiuteryje).

Trakų miesto Vytauto ir Karaimų gatvių (viešųjų erdvių) želdinių tvarkymo koncepcija (vidutinės kokybės dokumentas).

Trakų miesto Vytauto ir Karaimų gatvių (viešųjų erdvių) želdinių tvarkymo koncepcija (žemos kokybės dokumentas).

 

 

 


REKOMENDACIJOS

DĖL SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMŲ UŽTIKRINIMO PAPLŪDIMIUOSE KARANTINO METU

Artėja šiltasis metų sezonas, kai norėsis vis daugiau laiko praleisti prie vandens, tačiau tai turi būti ne tik smagu, bet ir saugu.

Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į nepalankią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epideminę situaciją ir nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. šalyje paskelbtą karantino režimą, teikia rekomendacijas dėl sveikatos saugos reikalavimų užtikrinimo paplūdimiuose karantino metu:

  • paplūdimiuose nesilankyti asmenims, turintiems ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių (pvz., karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, viduriavimas, vėmimas ir pan.).
  • paplūdimiuose būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius ir globėjus, rūpintojus, laikytis saugaus kontakto (didesnis nei 2 metrų atstumas tarp asmenų ir asmenų grupių), vengti tiesioginio fizinio kontakto;
  • vyresniems nei 6 metų asmenims, viešosiose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), išskyrus valgant ir geriant viešojo maitinimo organizavimo vietose, kai viešasis maitinimas organizuojamas atvirose erdvėse; už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia nėra kitų asmenų 20 metrų spinduliu, išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius ir globėjus, rūpintojus; maudantis paviršiniuose vandens telkiniuose ar užsiimant vandens sportu ir pramogomis;
  • laikytis asmens higienos (rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas ir kt.);
  • paplūdimiuose nerekomenduojama lankytis rizikos grupės asmenims (vyresnio nei 60 m. amžiaus asmenims ir (arba) sergantiems lėtinėmis ligomis, nurodytomis Sunkių lėtinių ligų, dėl kurių ekstremaliosios situacijos ar karantino laikotarpiu asmeniui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-483 „Dėl Sunkių lėtinių ligų, dėl kurių ekstremaliosios situacijos ar karantino laikotarpiu asmeniui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, sąrašo patvirtinimo“: žmogaus imunodeficito viruso liga; piktybiniai navikai (jei liga diagnozuota ar buvo paūmėjimas ir jei po taikyto gydymo pabaigos nepraėjo 2 metai); cukrinis diabetas; širdies ir kraujagyslių ligos su lėtiniu širdies nepakankamumu 2-4 laipsnio; lėtinės kvėpavimo organų ligos su kvėpavimo nepakankamumu; lėtinės inkstų ligos su inkstų nepakankamumu; būklė po autologinės kaulų čiulpų ir organų transplantacijos; ligos, kurios šiuo metu gydomos bendra ar selektyvia chemoterapijas ar radioterapija ir ligos, po kurių gydymo šiais metodais pabaigos nepraėjo 2 metai; ligos, kurios šiuo metu gydomos imunosupresija atitinkančia 2 metilprednizolono 10 mg/kg per dieną ir ligos, nuo kurių gydymo šiuo būdu pabaigos nepraėjo 6 mėnesiai; įgimtas imunodeficitas; kitos sunkios lėtinės ligos, kai taikomas imunosupresinis gydymas). Jeigu rizikos grupės asmenys lankosi paplūdimiuose, rekomenduojama itin atidžiai laikytis saugaus atstumo (ne mažiau nei 2 metrų) nuo kitų asmenų;
  • Kviečiame lankytojus už prekes ir (arba) paslaugas paplūdimyje atsiskaityti ne grynaisiais pinigais;
  • Aktyvaus laisvalaikio užsiėmimams skirtais įrenginiais, sporto paskirties inžineriniais statiniais galima naudotis, jeigu vienam asmeniui tenka ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas ir ne mažesnis nei 10 m atstumas tarp asmenų ir (ar) asmenų grupių (šis draudimas netaikomas ne didesnėms nei 2 asmenų grupėms, išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus).

KVIETIMAS TEIKTI KANDIDATŪRAS Į VISUOMENINĘ TRAKŲ RAJONO ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ PRIEŽIŪROS KOMISIJĄ

Įgyvendinant  Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą tvarkos aprašą, savivaldybės administracija rengia Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos sudarymo“ ir kviečia teikti kandidatūras į Trakų rajono želdynų ir želdinių priežiūros komisiją, veikiančią visuomeniniais pagrindais.

Komisija:

  • rūpinasi želdinių išsaugojimu, naujų želdynų įveisimu Trakų rajono savivaldybės teritorijoje;
  • nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų (toliau – Pareiškėjas) prašymus, susijusius su želdinių apsauga, tvarkymu, kirtimu, žalos atlyginimu;
  • teikia pasiūlymus dėl leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams (toliau – Leidimas) išdavimo Trakų rajono savivaldybėje ne miškų ūkio paskirties žemėje;
  • teikia siūlymus dėl kompensacinių priemonių už kertamus želdinius nustatymo;
  • prireikus organizuoja želdinių būklės ekspertizę;
  • komisija priima sprendimus, susijusius su Trakų rajono atskirųjų ir priklausomųjų želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymu;
  • teikia pasiūlymus Trakų rajono savivaldybės tarybai dėl želdinių, augančių privačioje žemėje, paskelbimo saugotinais;
  • teikia pasiūlymus Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl naujų želdinių įveisimo vietos, kiekio, laiko, kartu su administracijos Architektūros skyriumi nagrinėja želdinių atkūrimo, pertvarkymo ir kitus planus bei schemas;

Prašome suinteresuotą visuomenės grupę iki š. m. birželio 1 d. teikti pasiūlymus į Trakų rajono želdynų ir želdinių priežiūros komisiją (turi būti kandidato sutikimas dalyvauti komisijoje), Trakų rajono savivaldybės administracijai, adresu Vytauto g. 33, Trakai, tel. nr. (8 528) 41 250 arba el. p. inute.neverovskiene@trakai.lt .


Skelbiami „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: pasižiūrėkime, kaip sekėsi jo dalyviams

Balandžio 30 d. visi Lietuvos gyventojai galėjo laikyti pirmą kartą vykdytą „Atliekų kultūros“ egzaminą. Mintis, įgyvendinti šią iniciatyvą, kilo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro („VAATC“) darbuotojams – jie žmonėms, dėl karantino sėdintiems namuose, norėjo pasiūlyti prasmingą laiko praleidimą. Pasak organizatorių, egzamino metu buvo galima ne tik pasitikrinti žinias atliekų tvarkymo srityje, bet ir išmokti ką nors naujo.

„Atliekų kultūros“ egzamine sudalyvavo virš 5 tūkst. gyventojų iš įvairių Lietuvos kampelių. Egzamino dieną jį sprendė žmonės iš beveik visų šalies savivaldybių. Aktyviausi buvo Vilniaus miesto savivaldybės gyventojai – jų egzamine dalyvavo arti 1,5 tūkst. Taip pat nemažai dalyvių buvo iš Kauno miesto, Jonavos rajono, Klaipėdos rajono, Vilniaus rajono, Ukmergės rajono, Šiaulių rajono, Panevėžio miesto, Rietavo, Biržų rajono ir Šiaulių miesto savivaldybių.

Šiuo neformaliu žinių patikrinimu itin susidomėjo ir ugdymo įstaigos – jame dalyvavo moksleiviai iš 331 mokyklų. Iš viso savo žinias „Atliekų kultūros“ egzamine išbandė daugiau nei 3,5 tūkst. moksleivių.

„Džiugu, kad toks didelis skaičius ugdymo įstaigų moksleivių nusprendė savo jėgas išbandyti mūsų organizuotame egzamine. Tikimės, kad „Atliekų kultūros“ egzaminas buvo ne tik prasminga pramoga, bet ir įdomus įprastų pamokų papildymas ir mokytojams, ir moksleiviams“, – sako „VAATC“ direktorius Tomas Vaitkevičius. 

Egzaminas buvo sudarytas atsižvelgiant į dalyvių amžių – pradinių (1–4) klasių mokiniai turėjo atsakyti į 15 uždarų testo klausimų, tuo tarpu, visiems vyresniems teko 30 uždarų testo klausimų. Priklausomai nuo teisingai atsakytų klausimų kiekio, dalyviai buvo apdovanoti virtualiai  pažengusiojo, žinovo arba eksperto diplomais.

Įvertinus rezultatus vyresniųjų grupėje eksperto diplomą gavo 155, žinovo – 987, pažengusiojo – 1389 šalies gyventojų. Jaunesniųjų grupėje ekspertais buvo pripažinti 283, žinovais – 159, pažengusiais – 41 dalyvis.

Organizatoriai atskleidžia, kad vaikams geriausiai sekėsi atsakyti į klausimą, ką reikia daryti, kad išmestume mažiau maisto, taip pat daugelis žinojo, kokią tarą galima dėti į taromatą, kaip tausoti žemės išteklius keliaujant į parduotuvę, kaip yra ženklinamos perdirbti galimos pakuotės. Vis tik, jiems sunkiau sekėsi teisingai atsakyti į klausimą, kas su atliekomis daroma sąvartynuose ir kiek laiko yra netinkamai išmestas stiklinis butelis.

Tuo tarpu, vyresniems dalyviams puikiai sekėsi atsakyti, kur turi keliauti nupuošta kalėdinė eglutė, kaip reikia teisingai išmesti kartonines dėžes, kokį maišelį reikia naudoti parduotuvėje, kur dėti nebereikalingus ar nebetinkamus vartoti vaistus. Nedidelė dalis gyventojų žinojo, kad sąvartynai yra mažai taršūs.

„Apibendrinant visų dalyvavusiųjų žinias galime matome, kad pakankamai gerai žinomi reikalavimai rūšiavimui bei atsakingam vartojimui. Taigi, belieka tas žinias pademonstruoti ir praktikoje. Sudėtingiau dalyviams sekėsi klausimuose apie atliekų sistemos veikimą ir priežastis, lemiančias poreikį laikytis reikalavimų. Akivaizdu, kad siekiant sąmoningo žmonių elgesio, tokio pobūdžio švietimui reikia skirti daugiau dėmesio“, – įsitikinęs T. Vaitkevičius.

Geriausiai išsprendusiems „Atliekų kultūros“ egzaminą atskiros savivaldybės įsteigė prizus. Dėl jų įteikimo savivaldybių atstovai susisieks su egzaminą gerai išsprendusiais dalyviais.

„Labai džiaugiamės dėmesiu, kurio egzaminas sulaukė iš didelio visos Lietuvos savivaldybių rato. Džiugina ir gausus dalyvavusių skaičius – tai puiki paskata „Atliekų kultūros“ egzaminą daryti tradiciniu ir rengti jį kasmet“, – sako „VAATC“ vadovas.

Pasitikrinti savo žinias ir toliau gali kiekvienas norintis – tereikia apsilankyti egzamino internetinėje svetainėje www.atliekukultura.lt/egzaminas  ir paspausti „Spręsti“. Tam nereikia net registracijos.


KVIEČIAME DALYVAUTI „ATLIEKŲ KULTŪRA“ EGZAMINE

 

2020 m. balandžio 30 d. vyks „Atliekų kultūra“ egzaminas. Egzamino metu dalyviai patikrins bei pagilins savo žinias atliekų tvarkymo, rūšiavimo, atliekų mažinimo, perdirbimo klausimais.

TIKSLAI

„Atliekų kultūra“ Egzamino metu dalyviai patikrins bei pagilins savo žinias atliekų tvarkymo, rūšiavimo, atliekų mažinimo, perdirbimo klausimais. Egzamino metu ir ruošiantis jam sužinoti faktai, reiškiniai, procesai leis giliau perprasti bei suprasti sklandaus atliekų tvarkymo proceso svarbą ir naudą, o naujų žinių įsisavinimas sudarys prielaidas tinkamų įgūdžių formavimui, skatins bendruomeniškumą bei individualios atsakomybės suvokimą. Taip pat siekiama sudaryti galimybę integruoti pasiruošimą „Atliekų kultūra“ Egzaminui bei patį Egzaminą nuotolinio ugdymo procese.

Data

2020 m. balandžio 30 d.

Preliminarus numatomas Egzamino laikas - nuo 9 iki 13 val. Apie tikslų Egzamino laiką iš anksto bus paskelbta Egzamino svetainėje www.delfi.lt/apps/ak-egzaminas/, o užsiregistravę dalyviai apie tai bus informuoti el. paštu.

Registracija

Registracija vykdoma svetainėje www.delfi.lt/apps/ak-egzaminas/ iki 2020 m. balandžio 29 d.

Moksleiviams, atliekant registraciją, registracijos lange reikia nurodyti vardą, pavardę, el.paštą, mokyklą bei klasę (jei dalyvis pvz. iš 7A klasės, viename langelyje reikia įrašyti skaičių 7, kitame raidę A).

Užsiregistravusiam dalyviui nurodytu el. paštu bus siunčiamos aktualios naujienos bei informacija apie Egzamino laiką.

Vilniaus regiono savivaldybių mokyklų mokytojai kviečiami informuoti apie klasės dalyvavimą „Atliekų kultūra“ Egzamine el. paštu info@vaatc.lt, nurodydami mokyklą, klasę bei klasės mokinių dalyvavimą organizuojančio mokytojo vardą ir pavardę.

pasiruošimas egzaminui

Adresu www.delfi.lt/apps/ak-egzaminas/ bus skelbiama bei nuolat atnaujinama informacija, kuri padės pasiruošti Egzaminui.

2020 m. balandžio 20 d. visi norintys galės išbandyti savo žinias bandomojo Egzamino metu svetainėje www.delfi.lt/apps/ak-egzaminas/

Egzamino eiga

Dalyviai prie Egzamino prisijungs nurodydami savo elektroninio pašto adresą.

Mažiausiems Egzamino dalyviams – pradinių klasių (1–4) moksleiviams, bus pateikiama 15 uždarų testo klausimų, vyresniems dalyviams – 30 uždarų testo klausimų. Testo sprendimo laikas - 45 minutės. Išsprendus testą dalyviams bus pateikta informacija apie teisingus atsakymus.

Vertinimai ir apdovanojimai:

Už kiekvieną teisingai atsakytą klausimą skiriamas 1 taškas.

Jaunesnieji dalyviai - pradinių klasių (1–4)  moksleiviai, teisingai atsakę ne mažiau kaip į 6 klausimus gaus „Pažengusiojo“ diplomą, atsakę į 9 ir daugiau – „Žinovo“, o atsakę į daugiau nei 11 - „Eksperto“ diplomą. 

Vyresniam dalyviui teisingai atsakiusiam į 15 klausimų ir daugiau, bus įteiktas „Pažengusiojo“ diplomas, o teisingai atsakiusiam į ne mažiau kaip 20 – „Žinovo“. Kiekvienas, kuris teisingai atsakys į daugiau nei 24 klausimus, bus apdovanotas „Eksperto“ diplomu.

Informaciją apie dalyvavimą „Atliekų kultūra“ Egzamine el. paštu info@vaatc.lt pateikę Vilniaus regiono savivaldybių mokyklų mokytojai, kurių nurodytos klasės dalyvaus Egzamine, bus informuoti apie tai, kaip jų nurodytų klasių moksleiviams sekėsi dalyvauti Egzamine, ir šiems mokytojams bus išsiųsti dalyvavimo Egzamine patvirtinimai.

 


SVARBI informacija didelių gabaritų atliekų surinkimo Aikštelių (www.vaatc.lt/aiksteles/) lankytojams!

UAB VAATC siekia, kad atliekų tvarkymo procesas nesustotų, todėl turime imtis papildomų apsaugos priemonių ir prašome Jūsų jų griežtai laikytis.

Įspėjame, jog atvykus be saugos priemonių Jūsų neaptarnausime.

Visų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių lankytojams PRIVALOMA laikytis šių įpareigojimų:

  • atvykti į Aikšeles galima tik dėvint apsaugos priemones: medicinines kaukes/respiratorius, vienkartines pirštines;
  • vengti tiesioginio fizinio kontakto;
  • laikytis saugaus atstumo (ne mažiau kaip 2 metrai ir ne ilgiau kaip 15 min.);
  • griežtai laikytis asmens higienos reikalavimų (kosėjimo, čiaudėjimo etiketo);
  • pridavus atliekas, pildomos deklaracijos nebus pateikiamos Jums pasirašyti.

Mūsų operatoriai nenustoja dirbti epidemijos laikotarpiu ir yra pasiruošę pasirūpinti Jūsų atliekomis, tad padėkime vieni kitiems ir visi privalomai laikykimės pagrindinių saugumo reikalavimų.

Jokiu būdu nesilankykite Aikštelėse, jei pagal nustatytas taisykles privalote izoliuotis nuo aplinkinių!

Labai prašome visų supratimo ir pagalbos.

Tolesnę informaciją apie Aikštelių darbą sekite tinklalapyje www.vaatc.lt. ir socialinio tinklo Facebook paskyroje www.facebook.com/atliekukultura/

 


Atliekų tvarkymas karantino metu: atliekų tvarkytojai prašo elgtis atsakingai

Atliekų tvarkymas yra viena iš sričių, kuri nenustoja veikti epidemijos laikotarpiu. Kasdien šimtai specialistų Vilniaus regione ir visoje Lietuvoje vyksta į darbą tam, kad visi gyventume švarioje ir sveikoje aplinkoje. Pasak VAATC direktoriaus Tomo Vaitkevičiaus, Vilniaus regiono  gyventojai gali jaustis ramūs, kad atliekų tvarkymas ir toliau vyks nenutrūkstamai, tačiau yra dalykų, kuriuos turėtume daryti visi, kad užtikrintume savo ir atliekų tvarkymo srityje dirbančių žmonių saugumą.

Daugelis darbuotojų šiuo karantino metu darbuojasi namuose. Tačiau atliekų tvarkytojai kasryt skuba į darbą – atliekų srautų pandemija nestabdo.

Vilniaus regione mišrių komunalinių atliekų bei antrinių žaliavų surinkimas vyksta nenutrūkstamai. Darbą tęsia ir šias atliekas apdorojantys įrenginiai  –  atliekų rūšiavimo gamykla, Vilniaus regioninis sąvartynas bei visos Vilniaus regione esančios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės.

„Suprantame savo misijos svarbą, todėl jokių darbų nestabdome – jei atliekų tvarkymo procesai strigtų, visi Vilniaus regiono gyventojai susidurtų su didelėmis problemomis, nes nebūtų kur dėti kasdien susikaupiančių atliekų, kas neišvengiamai atsilieptų visiems. Taip, patiriame sunkumų – trūksta apsaugos priemonių, būtina prisitaikyti prie naujos situacijos, be abejo, nerimaujame dėl savęs ir artimų žmonių. Bet šiuo sudėtingu laikotarpiu visi turime galvoti, kaip galime prisidėti prie situacijos suvaldymo, ir tinkamai vykdyti savo pareigas. Vadovaujamės aiškiu supratimu, kad bet kokiu nepagrįstu veiklos stabdymu apsunkinsime kovą su virusu. Tačiau kiek besistengtume patys, norint užtikrinti nenutrūkstamą veiklą, mums būtina gyventojų pagalba, kuri yra labai paprasta – tiesiog reikia laikytis elementarių taisyklių“, –  sako Tomas Vaitkevičius. 

Kaip tvarkyti atliekas, saugoti save ir kitus?

Siekiant maksimaliai užtikrinti gyventojų ir atliekų tvarkymo sistemoje dirbančių žmonių saugumą, reikėtų laikytis keleto esminių principų: pirmiausia, laikytis higienos ir asmeninės apsaugos rekomendacijų, įvertinti kiekvieno savo veiksmo, susijusio su tiesioginiu ar netiesioginiu kontaktu su kitais asmenimis, būtinybę,  ir esant galimybei, to kontakto vengti.

„Kalbant apie namuose susidarančias atliekas, jas ir toliau reikia rūšiuoti ir išmesti į šalia namų esančius atliekų surinkimo konteinerius. Vienintelis naujas prašymas – kaukes, pirštines, kitas atliekas, kurios turėjo kontaktą su sergančiu ar galimai užsikrėtusiu asmeniu, sudėkite į atskirą maišą, o, jam prisipildžius, įdėkite į dar vieną maišą ir sandariai užriškite. Tai rekomenduojame daryti todėl, kad viruso sankaupos, esančios atliekose, būtų lokalizuotos ir nepasklistų po kitas atliekas konteineryje. Tai priemonė svarbi ne tiek gyventojų, kiek atliekų tvarkytojų saugumui“, –  aiškina VAATC vadovas.

  1. Vaitkevičius pabrėžia, kad „COVID-19“ virusu sergantys asmenys turi laikytis izoliacijos ir patys atliekų išnešti neturėtų – jei yra galimybė, atliekų maišus laikinai galima sudėti balkone ar kitoje vietoje. Arba, sutarus, kad juos gali išnešti apsaugos priemones turintys kaimynai, palikti sandariai uždarytus atliekų maišus prie buto durų. Gyventojai, kurie atliekas išneša į konteinerį, grįžus būtinai turi kruopščiai nusiplauti ar dezinfekuoti rankas.

„Kita vertus, labai svarbu suprasti, kad atliekos negali mūsų užkrėsti, nebent darysime tai, ko visais laikais nederėjo daryti – neplausime rankų išnešus šiukšles, neplautas rankas dėsime į burną, drabstysime šiukšles kur papuola, kapstysimės jose. Turime laikytis elementarių higienos reikalavimų, kurių laikymosi būtinybę pandemija tik paryškino“, – sako VAATC vadovas.

Direktorius džiaugiasi Vilniaus regione įrengtais pusiau požeminiais konteineriais – jie itin pasiteisina šiuo laikotarpiu, nes atliekos juose laikomos sandariai, jų nepasiekia ir išnešioti negali gyvūnai ir paukščiai, o jų tuštinimas nereikalauja tiesioginio atliekų vežėjų kontakto su atliekomis.

„Šiomis sąlygomis vežėjams labai svarbu laikytis grafiko, todėl gyventojų prašome bendradarbiauti ir nesudaryti kliūčių atliekų išvežimui – neužstatyti privažiavimo prie konteinerių, taip pat nekrauti šalia jų stambiagabaričių atliekų. Dabartiniu metu bet koks bereikalingas veiksmas tvarkant dėl gyventojų neatsakingumo kylančias problemas, reikalauja ne tik bereikalingų pastangų, bet ir didina veiklos rizikas“, –  sako T. Vaitkevičius.

Apsilankymas stambiagabaričių atliekų aikštelėje – tik esant būtinybei

Stambiagabarites atliekas Vilniaus regiono gyventojai vis dar gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (DGASA), jose laikinai sustabdyta tik dalijimosi daiktais stotelių „DĖKUI“ veikla. Tačiau atliekų tvarkytojai prašo, jei yra galimybė, stambiagabarites atliekas atiduoti karantinui pasibaigus, o jei vis tik yra būtinybė tai padaryti dabar  –  laikytis saugumo priemonių – dėvėti medicininę kaukę, pirštines, laikytis saugaus atstumo nuo aikštelės darbuotojo, o už mokamas paslaugas atsiskaityti banko kortele.

„Šiuo metu yra prasidėjęs padangų keitimo sezonas – nors senas padangas stambiagabaričių atliekų aikštelės priima, rekomenduojame padangų keitimą atidėti vėlesniam laikui.  Įprastai šiuo laikotarpiu susidaro dideli žmonių srautai tiek autoservisuose, tiek mūsų aikštelėse. Šiuo laikotarpiu tai bereikalingas rizikų didinimas, tuo labiau, kad dauguma žmonių šiuo metu mažai keliauja.  Džiaugiamės, kad valdžios institucijos sutiko nebausti net dygliuotų padangų nepasikeitusių vairuotojų ir taip sudarė galimybę padangas pasikeisti karantinui pasibaigus – kviečiame tuo pasinaudoti ir  išvengti nebūtinos rizikos sau ir aikštelėje dirbantiems žmonėms,“ – pataria VAATC vadovas.

Tomas Vaitkevičius pažymi, kad šiuo laikotarpiu itin svarbus sąmoningumas ir bendruomeniškumas.

 „Jei saugosime save ir vieni kitus, šią situaciją suvaldysime greičiau ir su kuo mažesnėmis pasekmėmis. To visiems ir linkiu“, –  sako T. Vaitkevičius.

 


KAIP TVARKYTI ATLIEKAS KARANTINO METU?

Ar žinote, kur mesti panaudotas veido kaukes ir kaip tvarkyti kitas atliekas karantino metu? Tam Aplinkos ministerija parengė rekomendacijas ir jomis dalijasi su gyventojais.

Gyventojams rekomenduojama servetėles, tualetinį popierių, apsaugines kaukes ir kitas panašaus pobūdžio buitines atliekas mesti atskirai nuo kitų mišrių komunalinių atliekų – į atskirą skysčiams nepralaidų maišą, kurį pripildžius reikėtų įdėti į papildomą maišą ir, sandariai užrišus, išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Į papildomą maišą reikėtų sudėti ir atskirai rūšiuojamas pakuočių (popieriaus, plastiko, metalo) atliekas, o jas išmesti į pakuočių atliekoms skirtą konteinerį.

Prekybininkams karantino metu siūloma laikinai nebepriimti užstatinių pakuočių prekybos vietų viduje rankiniu ir automatizuotu būdu (taromatuose) ir jas priimti tik lauke esančiuose taromatuose, juose užtikrinant tinkamas higienos priemones, reikiamų atstumų tarp žmonių laikymąsi.

Išsamiau  galite paskaityti čia:

http://am.lrv.lt/lt/naujienos/pateiktos-rekomendacijos-gyventojams-ir-atlieku-tvarkytojams-kaip-tvarkyti-atliekas-karantino-metu


DRAUDŽIAMA DEGINTI SAUSUS LAPUS IR ŠAKAS MIESTO TERITORIJOJE

Miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti laužus ar gamtinės kilmės atliekas (lapus, šakas). Kaimiškose vietovėse sausą žolę bei nukritusius lapus galima deginti sugrėbus į krūvą, tačiau ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų ir nuolat stebėti. Nesilaikantiesiems priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų gresia bauda iki 70 eurų.

Atšilus orams ir gyventojams pradėjus tvarkyti savo namų aplinką, savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius bei Trakų aplinkos apsaugos inspekcija gauna nemažai pranešimų apie pažeidimus miestų teritorijose.

Surinktų augalų ar jų dalių deginimui lauko sąlygomis taikomi aplinkos ministro įsakymo „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis patvirtinimo“ reikalavimai.

Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis nustato sausos žolės, nendrių, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės liekanų (daržovių stiebai, lapai, virkščios, šaknys, piktžolės ir pan.), nukritusių lapų ar kitų nuokritų, nulūžusių ar nugenėtų šakų, sodininkystės, želdynų priežiūros liekanų ir kitokios medienos (išskyrus surinktos vykdant miškų ūkio veiklą) deginimo tvarką lauko sąlygomis Lietuvos Respublikoje ir draudimus, susijusius su šiuo deginimu.

Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.

Informacija atnaujinta: 2020-05-21

Atgal
Projekto vertė
Projekto laikotarpis